Ūkininkas samdiniui:
- Pusę bulvių sukrausime į sandėlius, o pusę - parduosime turguje.
- Supratau. Lekiu jų pjaustyti.

Rytas Paryžiuje. Ramu, tylu. Tik kiemsargis gatvę šluoja. Lėtai ir didingai: vžyyyk, vžyyyk, o po to staiga greitai: vžyk, vžyk, vžyk, vžyk. Atsidaro langas, išlenda susitaršiusi panelė ir pasipiktinusi pareiškia:
- Ponas kiemsargi, jūs visą Paryžių išmušate iš ritmo...

Trijų draugų pokalbis:
- Aš praėjusius Naujus metus švenčiau Havajuose, šaunu buvo!
- O aš jūros dugne, po vandeniu...
- Aš tai virtuvėje, kartu su jumis, tik nerūkiau...

Vyras susijaudinęs skambina šeimos gydytojui:
- Pone daktare, atvykite kuo greičiau, mano žmona prarijo kamščiatraukį.
- Lekiu, - atsako šis. Po poros minučių dar vienas skambutis:
- Pone daktare, galite nevažiuoti, radau kitą.

JAV mokykloje vyksta istorijos pamoka. Mokytojas klausia mokinių:
- Kas pasakė: "Duokit man laisvę arba leiskit man mirti"?
Visi žiūri į mokytoją, tik emigrantas iš Rusijos Vasilijus pakelia ranką ir sako:
- Patrikas Henris, 1775 metais.
- Šaunuolis, Vasia. Kitas klausimas - kas pasakė: "Valstybė yra iš žmonių, žmonių ir žmonėms"?
- Abrahamas Linkolnas. 1863 metai, - atsako Vasia.
Mokytojas žiūri į kitus ir sako:
- Gėdykitės. Vasia ką tik atvažiavo į JAV, o jau geriau už jus žino istoriją.
Mokytojas nusisuka į lentą, o iš klasės kažkas šukteli:
- Rusai mane užkniso!
Mokytojas piktai:
- Kas tai pasakė?
Vasia:
- Ronaldas Reiganas, 1982 metai.
Tas pats balsas iš klasės:
- Ai, žinai, geriau jau čiulpk tu...
Vasia:
- Bilas Klintonas, 1997 metai.

Tėvas maudo vaiką:
- Matai, tėvelis irgi gali tave išmaudyti, o sakei, kad be mamos prapulsime!
- Taip, bet mama prieš maudydama visada nuaudavo batukus...

Uošvė prabilo žmogaus balsu...

Ateina Petriukas pas tėtį ir klausia:
- Tėti, kaip atsiranda vaikai?
Tėtis pagalvojęs atsako:
- Tėvai turi spjauti į stiklainį, jį palaikyti 2 savaites ant palangės ir tada jiems gims vaikas....
Nueina Petriukas pas Onutę ir sako:
- Spjauk čia.
Onutė išspjovė. Petriukas taip pat. Vaikai padėjo stiklainį ant palangės pas Petriuką namuose. Žiūri Petriukas po savaitės, o ten gi tarakonas... Neša Petriukas jį tėčiui ir sako:
- Tėti, užmušk jį... Man kaip tėvui ranka nekyla.

Ateina vyriškis pas seksopatologą ir sako:
- Daktare, ką daryti? Per anksti baigiu.
- O jūs nusipirkite startinį pistoletą.
- ???
- Kai priartėsite - iššaukite į orą ir atleis. Galėsite tęsti savo žaidimus.
Po dviejų savaičių ateina tas pats vyriškis:
- Daktare, aš su žmona išsiskyriau.
- ???
- Na suprantate, nupirkau aš tą pistoletą. Prieš pradėdami nusprendėm užsiimti glamonėm. Poza "69", jaučiu "artėja"... Išsitraukiau pistoletą, kaip dėjau į lubas... Maža to, kad man žmona veidą apšiko, tai dar ir kaimynas iš spintos su pakeltom rankom išėjo...

Blondinė laiko vairavimo egzaminą. Instruktorius sako:
- Neįtikėtina - jūs partrenkėte septynis žmones!
- O tai kiek reikėjo? - klausia ji nesusipratus.

- O su bučiniu, neskubėsime, - tarė princas, lipdamas nuo miegančios gražuolės...

Važiuoja troleibusu bobutė, o priešais ją forsas sėdi. Staiga forsas atsisuka:
- Babut, tcyliek...
Bobutė gūžtelėjo pečiais ir toliau važiuoja. Po kiek laiko forsas vėl atsisuka:
- Babut, tcyliek...
Bobutė apsižvalgė, susigūžė ir toliau sėdi. Dar vėliau forsas vėl atsisuka:
- Babut, tcyliek pasakiau!
Čia bobutė neišlaikė:
- Ką tcyliek, ką tcyliek, ar aš sakau tau ką nors, ko tu kimbi prie manęs!
Forsas:
- Nu, babut, prisiprašei...

Tėvas bara studentą:
- Užuot mokęsis, tu bėgioji paskui merginas!
- Ne visai taip, tėti...
- Tylėk! Kas čia tėvas - tu ar aš!
- Abu, tėti, abu...

Jei Chuckas Norrisas krapšto nosį, TIKRAI randa aukso.

Jonukui suėjo 18 metų, išėjo jis į mišką grybauti, pasiklydo, užėjo raganos trobelę, kur piktoji ragana jį pasičiupo ir jau ruošėsi kepti. Tačiau, apžiūrėjusi Jonuką, ragana pagalvojo, kad visai nieko jis vaikinas ir pabudo joje seniai netenkinti kūniški geiduliai. Ir sako jam ragana:
- Jonuk, turi pasirinkimą. Gali pasimylėti su manimi, tada gausi pusę karalystės, arba gali atsisakyti, ir negausi nieko, ir dar ko gero aš tave iškepsiu.
Jonukas pažiūrėjo į raganą - lyg ir baisi, bet gal geriau, nei mirti. Be to, visai nieko būtų karalystės nekilnojamojo turto gauti, sukando dantis ir pamylėjo raganą įvairiais būdais - ir prie krosnies, ir už namo, ir net prie šulinio. Raganos akys tik švyti, šypsosi sau patenkinta senoji žaba. Jonukas užsisagstė kelnes ir sermėgą ir klausia:
- Tai kaip dėl tos karalystės?
Ragana jam:
- Jonuk, o kiek tau metų?
- Aštuoniolika, - sako Jonukas.
- Toks didelis ir dar tiki pasakomis...