Grįžo Mažutis iš Lietuvos krepšinio čempionato Lenkijoje ir galvoja:
- Reikėtų dabar į parduotuvę nueiti, bet kaip čia, išeisiu į lauką žmonės kiaušiniais apmėtys.
Na tai ir sugalvojo, užsidėjo netikrus ūsus prisiklijavo barzda ir išėjo ir mąsto:
- Reikėtų išbandyti ar tikrai žmonės manęs neatpažins.
Tai ir žiūri eina bobulytė. Tai ir klausia:
- Bobulyt žinai kiek dabar valandų?
Bobulyte atsako:
- Taip, pusė penkių Andriau.
Mažutis nustebęs klausia:
- Iš kur tu žinai mano vardą?
O bobulytė ir sako:
- Čia aš Butautas.

Tikras lietuvis ne toks kvailas, kad du kartus ant to paties grėblio užliptų vienodai.

Dar senovėje kaimo žmonės pastebėjo: jei gimsta trynukai, tai bent du iš jų būna tos pačios lyties.

- Tai briedžių takas!
- Ne, lokių.
- BRIEDŽIŲ!
- LOKIŲ!
- BRIEDŽIŲ!!!
Tik susiginčijo, o juos jau traukinys pervažiavo...

Programuotojai rūko greitai, nes galvoja. Mintis gali pabėgt, todėl reikės galvoti iš naujo. Administratoriai minčių neturi, todėl rūko lėtai. Jei rūko tais momentais, kai viskas dirba ir niekas nelūžta. Todėl rūko jie retai.

Microsoft muziejuje yra stendas su disku, bei užrašas : „The first license windows disk“ (pirmasis licenzijuotas windows diskas).
Apačioje juodu markeriu, didelėmis raidėmis, užrašyta: „Pirmas ir paskutinis“.

Chebrytė sėdi rūko, apie vakarykščius įspūdžius iš tusofkės pasakojasi. Vienas sako aš va tokią ir dar šitokią blondinę prikabinau.
Kitas irgi neatsilieka, atseit jis dar fainesnę prikabino.
Trečias sako:
- Ale aš kokią buvau prikabinęs, parsivedžiau į namus, pavakrieniavom prie žvakių švieso, išgėrėm šampano. Tada aš ją nusivedžiau į kambarį ir kad pradėsim glamonėtis. Nu taip karštai taip karštai, pradėjau ją nurenginėti, užsikėliau ant stalo, net nepamačiau, kad ten kompo klaviatūra pasipainiojo...
- O tu ir kompą turi?
- O koks procas?
- O koks hardas
- O kiek RAM'o?
- ???

Vaikinas per google.lt mažosiomis raidėmis įvedė - chuck norris. Kompiuteris sprogo...

Įsimylėjo kaubojus ir niekaip negali pasakyti patinkančiai merginai, kad jis ją myli. Kaubojus sugalvojo genialų planą: jeigu aš nusidažysiu savo arklį žaliai, prijosiu prie panelės, ji paklaus:
- Ei, kaubojau, kodėl tavo arklys žalias? O aš atsakysiu:
- Aš tave myliu.
Kaip tarė taip ir padarė – nusidažė arklį žaliai, prijoja prie savo išrinktosios, o ji jam ir sako:
- Kaubojau, aš tave myliu.
Kaubojus pasimetęs:
- Mm, hmmm, e, o mano arklys žalias.

Daktaras pacientui: Na ir kaip mūsų seni skausmai?
- Nežinau. Mes jau metai kaip išsiskyrę, - atsako šis.

Vyras skundžiasi draugui:
- Ne, mane žmona jau užveikė. Nuolat priekaištauja, skundžiasi, kad kreipiu į ją mažai dėmesio. Ir tai nepaisant to, kad aš per paskutinius 3 metus dėl jos mečiau jau 5 meilužes!

- Brangioji, nori kavos?
- Taip.
Vyras:
- Tai padaryk ir man.

Vyras su žmona deginasi pliaže. Vyras, kūdas, susisukęs, nedidelio ūgio, pastebėjo, kad žmona neatitraukia akių nuo netoliese sėdinčio raumeningo gražuolio. Neiškentęs sako:
- Be reikalo spoksai. Prisimink, mūsų kaimyno garažas dviems kadilakams, o jis ten laiko dviratį.

Vyras su žmona deginasi pliaže. Vyras, kūdas, susisukęs, nedidelio ūgio, pastebėjo, kad žmona neatitraukia akių nuo netoliese sėdinčio raumeningo gražuolio. Neiškentęs sako:
- Be reikalo spoksai. Prisimink, mūsų kaimyno garažas dviems kadilakams, o jis ten laiko dviratį.

Vyras su žmona deginasi pliaže. Vyras, kūdas, susisukęs, nedidelio ūgio, pastebėjo, kad žmona neatitraukia akių nuo netoliese sėdinčio raumeningo gražuolio. Neiškentęs sako:
- Be reikalo spoksai. Prisimink, mūsų kaimyno garažas dviems kadilakams, o jis ten laiko dviratį.