Civilinės metrikacijos biuro darbuotojas:
- Vedybos į vyro gyvenimą įneša muzikos...
Nuotakos tėvas sumurma:
- Taip. Tada išmoksti groti antruoju smuiku.

Pirmokėlį tempia į mokyklą. Tas vis spyriojasi ir šaukia:
- Dvylikai metų! Už ką?!

Senelis išdrožė iš medžio Pinokį ir išleido į pasaulį. Grįžta Pinokis po savaitės nuliūdęs ir senelis klausia:
- Tai kas atsitiko?
- Žinai, susiradau merginą ir neturiu to daikčiuko...
- Nieko, ne bėda, - ir senelis jam padaro tą daikčiuką.
Po 2 savaičių grįžta Pinokis, vėl visas nusiminęs, senelis ir klausia:
- Tai kas dabar, vaikeli?
- Daug rakščių ant to mano daikto...
- Nieko, tuojau padarysim, - paėmė ir su švitriniu popierium nušveitė.
Po savaitės ateina Pinokis visas laimingas, senelis ir klausia:
- Kodėl toks laimingas, vaikeli?
- Kam tos merginos, kai yra švitrinis popierius?

Bosas klausia sekretorės:
- Ką jūs veikiate sekmadienį?
Sekretorė su viltimi balse:
- Nieko...
- Tai leiskite priminti, kad šiandien - ne sekmadienis.

Chucko Norriso ašaros gydo vėžį, tačiau Chuckas niekada neverkia.

Rojus. Adomas su Ieva nuobodžiauja sode. Pas juos nusileidžia Dievas ir sako:
- Vaikai mano, turiu jums dvi dovanas, tik reikia pasirinkti kuriam atiteks kuri... Pirma dovana – sisioti atsistojus.
Adomas iš karto pašoka, pradeda garsiai šaukti ir galvą į medžius daužyti, kad jam labai reikalinga šita dovana, apie ją jis visą gyvenimą svajojo ir t.t. Ieva jam nusileidžia ir dovana atitenka Adomui. Jis visas laimingas pradeda šaukti, šokinėti, lakstyti po sodą čiurkšdamas ant visko kas papuola pakeliui. Ant medžių, ant gėlių, ant kiekvieno vabaliuko ar tiesiog ant takelio! Ieva ir Dievas stovėjo vienas šalia kito ir žiūrėjo į šitą beprotybę... Ir tada Ieva paklausė:
- Dieve, o kokia gi antroji dovana?
Dievas atsakė:
- Smegenys, Ieva... Smegenys! Bet smegenis, Ieva, teks taip pat Adomui atiduoti, nes kitaip jis čia viską apmyš.

Dvi blondinės kalbasi:
- Kur švęsi savo gimimo dieną?
- Kaip visada, lovoje...
- O ar daug bus žmonių?

Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."

Ateina gaidys į vištidę nešinas stručio kiaušiniu ir, pasipustęs plunksnas, sako:
- Mergaitės, nenoriu priekaištaut, bet pažiūrėkit, ką konkurentai sugeba.

Ateina alkoholikas į restoraną ir sako:
- Man vyno ir daržovių.
Padavėja:
- Tai gal konkrečiau galėtumėt pasakyt?
- Na gerai, jei konkrečiau, tai 100 gramų degtinės ir agurkų.

Pareina sūnus namo ir sako tėvui:
- Tėti, aš su močiute permiegojau!
Tėvas nustemba ir supyksta:
- Negalima, kodėl tu taip padarei!
Sūnus:
- Tu mano mamą dulkini, kodėl aš tavo negaliu?

Kai jų žvilgsniai susitiko pirmą kartą, Petras nuoširdžiai suglumo. Nesuprasi - ar dėl to, kad iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo, ar dėl to, kad tuo metu šiko krūmuose...

Generolas klausia kareivio:
- Kodėl batai nevalyti?
Kareivis:
- Ne jūsų reikalas!
Generolas:
- Kaip tai ne mano reikalas? Tuoj aš tau parodysiu, ne mano reikalas! Greit sakyk, kodėl batai nevalyti!
Kareivis:
- Vakso nėra.
Generolas:
- Ne mano reikalas!
Kareivis:
- Aš ir sakiau, kad ne jūsų reikalas.

Vyras ir žmona laukia svečių. Žmona mišraines pjausto, greitai čia ruošiasi. Taigi svečiai ateina, rūpesčių daug ir staiga pasižiūri: vyras vienais triusikais po butą laksto.
- Jonai, ar tu pablūdai, gi tuoj svečiai ateis, ką tu čia dabar vaikštai vienais triusikais?
- Ot ir vaikščiosiu. Vat svečiai ir pasižiūrės, kaip tu mane maitini.
- Jonai, tai tu ir triusikus nusimauk, tegu pasižiūri, kad nėr tavęs už ką ir maitint...

- Petrai, kodėl pavėlavai į darbą?
- Per vėlai išėjau iš namų.
- O anksčiau negalėjai išeiti?
- Negalėjau. Jau buvo per vėlu išeiti anksčiau.