Ateina vyras į vaistinę ir sako vaistininkei:
- Man ką nors nuo gerklės skausmo ir perštėjimo...
Vaistininkė:
- Tai gal pačiulpt ką nors?
- Na, jeigu man palengvės, tai prašom!

Dukra pajuto, kad ji nėščia. Nueina pas motiną ir sako:
- Mama, aš nėščia.
Ta užpykus taria:
- Tai atvesk man tą debilą, kuris tai padarė.
Tuoj dukra skambina savo draugui ir sako:
- Mano tėvai labai pyksta, atvažiuok.
- Gerai, tuoj, - sako bachūras.
Po poros valandų atvažiuoja į kiemą raudonas ferari, iš jo išlipa pasikačialinęs vaikinas su auksiniu roleksu ir didele gėlių puokšte. Nueina prie durų ir paskambina. Atidarius dukrai duris, įteikė jai puokštę. Įėjo jis į namus ir atsisėdo ant sofos, mama atsisėdo priešais jį, duktė šalia mamos, o tėvas už to bachūro atsistojo. Nu tas ir sako:
- Aš labai atsiprašau, kad taip padariau su jūsų dukra, žinau kad blogai pasielgiau, bet jei gims mergaitė - aš jai paliksiu 2 bankus, 2 parduotuves ir 2 milijonus eurų. Jei gims berniukas - aš jam paliksiu 1 banką, 1 parduotuvę ir 1 milijoną eurų. Jei gims dvynukai - aš jiems paliksiu po 1 banką, 1 parduotuvę ir po pusę milijono. O jei įvyks persileidimas...
Tada tėvas padeda jam ant peties ranką ir sako:
- O jei įvyks persileidimas, tu ją pamylėsi dar kartą.

Grįžo vyrukas iš Afrikos. Susitinka draugą, o tas ir klausia:
- Na, kaip džiunglės?
- Oi, buvo toks nuotykis! Einu per džiungles, tik žiūriu, gorila iššoka iš krūmų. Ėmiau bėgti, o ta vejasi. Įlipau į pirmą pasitaikiusią palmę, gorila bandė irgi lipti, bet nuslydo.
Draugelis klausia:
- Tu ką, neišsigandai? Aš tai iš baimės būčiau į kelnes pridėjęs!
- O kaip tu manai, nuo ko ji nuslydo?

Perėjoje automobilis partrenkia pėsčiąjį. Vairuotojas, iššokęs iš automobilio, pasilenkia prie nukentėjusio:
- Jums pasisekė - aš gydytojas.
Partrenktasis pakelia galvą ir sako:
- O jums nelabai - aš advokatas.

- Labas vakaras, ponia Petraitiene! Kaip jūsų galvos skausmas?
- Ach, net neklauskite... Turbūt išėjo pas kaimynę.

Važiuoja išgėręs klebonas ir gerokai viršija leistiną greitį. Sustabdo jį kelių policininkas ir klausia:
- Tai ką, klebonėli, į pragarą skubi?
Klebonas:
- Ne, vaikeli, nebėra pragaro. Visą smalą ant kelių supylė, o velnius pakelėse sustatė.

Jonukas klausia tėčio:
- Tėti, kodėl vieni žmonės sako "taip", o kiti "jo"?
Tėtis jam atsako:
- Na, išsilavinę žmonės sako "taip", o neišsilavinę - "jo".
- Tėti, o mes išsilavinę žmonės?
- Jo.

Kaip mąsto gyvūnai:
Šuo: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Jis yra dievas."
Katė: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Vadinasi, aš dievas."

Motina kalbasi su dukra:
- Būdama tavo amžiaus, aš eidavau miegoti 10 valandą vakaro!
- Tavo motina buvo bloga.
- Geresnė, nei tavo!

Kai Chuckas Norrisas išeina pasivaikščioti į miestą, gyvybės draudimo biurai pradeda turtėti.

Paryžiaus kavinė. Klientas geria degtinę, vieną taurelę, antrą, trečią, ketvirtą... Devintą...
Prie gretimo staliuko sėdintis vyriškis geria limonadą. Ir tai matydamas neištveria ir sako:
- Atsiprašau, gal jūs ir nežinote, bet dėl nesaikingo alkoholio vartojimo kas trečias prancūzas serga kepenų ligomis?
- Man tas nerūpi, aš rusas...

Traukinio kupė sėdi vyras ir žmona. Vyras sako:
- Bakterija, atnešk man arbatos.
Žmona atsikelia ir išeina. Bendrakeleiviai susidomėję klausia:
- Ar iš tikrųjų jos vardas Bakterija?
- Ne, aš prie žmonių ją taip vadinu, o namie ji - Epidemija.

Nuvažiavo dėdė su sūnėnu ir dukterėčia prie ežero pailsėti. Vaikai žaidžia, dėdė laikraštuką skaito. Po kiek laiko pribėga berniukas prie dėdės ir sako:
– Dėde Petrai, Marytė suvalgė musmirę!
– Jonuk, netrukdyk. Tu ką nematai – aš skaitau! – pasakė dėdė neatsitraukdamas nuo laikraščio.
Po kiek laiko vėl pribėga berniukas:
– Dėde, Marytė įkrito į ežerą! Ją galbėti reikia!
– O kam? Po musmirės ji vis tiek jokių šansų išgyventi neturi...

Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad durnius?
- Na jooo... Galėjo juk paskambinti...

Geologas klausia čiukčio piemens:
- Tėvai, sakyk, kiek tavo elniai per sezoną ragų duoda?
- Juodi ar balti?
- Na, sakykim, juodi.
- Aaaaa... Juodi - du kilogramus.
- O balti?
- Ir balti du kilogramus.
- O sakyk, tėvai, kiek jiems reikia pašaro per dieną?
- Juodiems ar baltiems? - pasitikslina piemuo.
- Na, juodiems.
- Juodiems - vieno kilogramo.
- O baltiems? - nerimsta geologas.
- Ir baltiems vieno kilogramo.
Geologas įsiunta:
- Tai ko tu man galvą suki? Kodėl visą laiką klausi, juodi ar balti, jei rezultatas tas pats?!
- Naaa... Taigi juodi tai mano elniai, - atsako čiukčia.
Geologas supratingai:
- Aaaa... O balti?
- Ir balti mano.