Važiuoja gruzinas troleibusu. Žiūri - graži panelė stovi. Prieina ir sako:
- Panele, panele, galima aš jus pabučiuosiu?
Panelė:
- Tu ką, durnas? Tai kad tavo veidas kaip užpakalis...
Susinervino gruzinas. Prieina prie kitos panelės. Ta jam tą patį sako, ką ir pirma. Dar labiau susinervino gruzinas. Sumanė pasižiūrėti, kaip atrodo tas jo veidas. Rado šulinį. Įkišo ten galvą. O iš ten - balsas:
- Vyrai, vyrai, nešikit, mes čia dirbam!

Keleivis klausia laivo kapitono:
- Sakykite, kapitone, ar tokie dideli laivai, kaip jūsiškis, dažnai skęsta?
- Ne, - atsako šis, - tik vieną kartą.

Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako:
- Na, ką... Reikės dėti gipsą...
- Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!

Vyras išgirsta skambutį į duris, atidaro, o ten uošvienė. Ji ir skundžiasi žentui:
- Mane vyras išvarė, ar galiu keletą dienų čia pagyventi?
- Žinoma, įsikurkite ten, prie laiptų, kad netrukdytumėte kaimynui durų atsidaryti.

Psichiatras pacientui:
- Pranešu jums džiugią žinią. Jūs pasveikote ir ateityje nebevadinsite savęs Julijumi Cezariu.
Pacientas:
- Puiku, lekiu papasakosiu Kleopatrai.

Vyras su žmona ir uošve išvyko atostogų į Šventąją žemę. Per atostogas uošvė mirė. Laidojimo biuro darbuotojas jiems sako:
- Galime ją parsiųsti namo už 5000 dolerių arba galime ją palaidoti čia, Šventojoje žemėje, už 150 dolerių.
Vyras pagalvojo ir paprašė uošvę parsiųsti namo.
- Kodėl norite savo uošvę parsiųsti namo už 5000 dolerių, jei galite ją čia palaidoti vos už 150? - stebisi laidojimo biuro darbuojas.
- Prieš 2000 metų čia mirė vyras. Jis buvo čia palaidotas ir po trijų dienų prisikėlė. Negaliu taip rizikuoti, - atsakė vyras.

Grįžta tėvas pavargęs po darbo namo.
- Labas, dukrele, nusipirkai naują suknelę?
- Ne.
- Tai plaukus persidažei?
- Ne.
- O tai ką pasidarei, atrodai kažkaip ne taip?
- Ji vonioje. Aš esu jos vaikinas Petras.

Vyras su žmona riejasi. Žmona:
- Iš akių matau - gėrei!
Vyras:
- Iš užpakalio matau - ėdei!

Universitetas. Stojamieji egzaminai. Egzaminuotojas klausia stojančiojo:
- Ir pabaigoje, sakykite, kodėl jūs nutarėte stoti į mūsų universitetą?
Stojantysis:
- Tėvai, neužduok kvailų klausimų...

– Kas vaizduojama šiame paveiksle: saulėtekis ar saulėlydis?
– Saulėlydis.
– Iš kur žinai?
– Pažįstu tą dailininką. Jis tik apie vidurdienį išsiropščia iš lovos.

Vienas medžiotojas užeina pas kitą medžiotoją į svečius. Žiūri, ant sienos kabo didžiulis šerno kailis. Svečias klausia:
- Kiek kartų į šerną šovei?
- Dešimt.
- O kiek pataikei?
- Ne karto.
- Tai nuo ko jis kojas pakratė?
- Iš juoko.

Kaimas, laidotuvės. Dvi kaimynės stovi prie karsto, o viena ir sako:
- Koks jis gražus dabar numiręs.
O kita pritaria:
- Nieko keisto, jis jau tris dienas negeria...

Bičas pirmą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą: su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Nu tipo jo, o ką?
- Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, su juo tą butelį patogiai atidarysi.
Bičas žiuri po kėde - akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis ta alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė - rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis, kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:
- Tu ką, pirma syk teatre?
- Taip blyn! Pirmą! Ir ką?
- Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!
Na bičiukas suvyniojo viską į programą, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė ir bičas užsimanė pamyžt. Na stojasi, bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:
- Blyn vaikine, toks jausmas, kad tu pirmą kartą teatre!
- Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!
- Nu taigi tu balkone!
- Na ir kas?
- Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Vis vien tamsu ir nifiga niekas nematys!
Pagalvojo bičas, "ale tikrai, nieks gi nepamatys". Na prieėjo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:
- Bl**, n****!!! Kas ten pirmą syk teatre!!! Į šonus vedžiok idiote!!!!!

Sėdi tėtis su Petriuku prie bendro stalo. Petriukas siekdamas šaukštu košės užkabina butelį degtinės. Butelis susvyruoja, bet nenukrenta. Petriukas nusijuokia:
- Matei, tėti, butelis buvo per plauką nuo mirties!
Tėvas pasižiūri į Petriuką ir atsako:
- Tu irgi.

Viršininkas darbuotojams:
- Vat jūs verkiat, kad atlyginimas mažas, krizė... O jūsų atlyginimas šiais metais net 40 procentų didesnis!
Kažkas iš darbuotojų:
- Atsiprašau, o čia 40 procentų didesnis negu kuriais metais?
- Negu ateinančiais...