Nukniso zuikis trilitrinį ruginukės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė, pauostė... ir nugriuvo. Pro šalį bėgo lapė:
- O! Ir užkanda, ir dar išgert!
Tik gurštelėjo ruginės ir guli paslika prie zuikio. Pribėga vilkas:
- O! Ir išgert, ir užkandos, ir dar mergų!
Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno. Tik bats... ir guli. Tuo tarpu pro šalį eina meška:
- O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą seniai nusukti žadėjau... Bet pirma reikia išgert...
Užsivertė meška trilitrinį ir pusę ruginukės iš jo išgėrė. Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs - pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
- Aš atsimenu, kai vilką nujungiau... Atsimenu kaip lapę pakirkinau, bet kaip mešką į medį įkėliau, nors užmušk - nepamenu!