Trys pijokėliai sukrapštė butelaičiui. Nusipirko, nubėgo už parduotuvės kampo... O ten - purvynas! Na, bet kai taip reikalas spaudžia, ką jau ten purvynai...
Atkimšo butelaitį, stovi purvyne, rankos visiems dreba. Vienas gurkšt, kitas gurkšt, trečias gurkšt - leidžia buteilaitį ratuku per rankas. Po kelių ratukų buteliukas pradėjo eiti prie pabaigos...
Staiga vienas, ką tik gurkštelėjęs, stačiai veidu į purvą tik tekšt! Net nepasijudino! Nė rankų nespėjo atkišti!
Kiti du stovi apsikabinę, žiūri į gulintį. Vienas ir sako:
-Vot už ką aš gerbiu Juozą! Už tai, kad moka laiku sustoti!


Susitinka du nauji lietuviai. Vienas kitam sako:
-Žinai, kolega, norėjau tavęs tokios paslaugos paprašyti... Aš pats savo sūnaus pas save į darbą kažkaip nelabai noriu imti. Norėčiau, kad jis gyvenimo išmoktų, kad pajustų, kas yra tikras darbas. Pas mane jis to nepajus. Klausyk, ar negalėtum maniškiam sūnui kokį darbelį parūpinti?
-Čia nėra jokios problemos. Tegul ateina antradieniais pas mane į firmą, aš jam 1000 eurų duosiu...
-Ne, ne. Tu mane ne taip supratai. Aš noriu, kad jis tikrą darbą pajustų.
-Nu, gerai jau, gerai. Tegul ateina du kartus per savaitę, mokėsiu po du tūkstančius eurų. Sutarėm?
-Ne. Aš ne apie tai. Supranti, norėčiau, kad jis dirbtų nuo pirmadienio iki antradienio. Iš tikrųjų dirbtų. Ir gautų kokius 400 eurų  atlyginimo.
-Ach šitaip?... Nu, ne... Kad tokį darbą gautum, reikia bent jau aukštąjį mokslą baigti...


Kalbasi dvi varnos.
-Klausyk, gal skrendam, apdergsim praeivius?
-Gerai, pabandom.
Pakyla abi, viena uodegą pakėlė, purpt - nepataikė. Antra pakėlė uodegą, purpt - nepataikė.
-Bandom antrą kartą?
-Nu, bandom.
Vėl pakilo abi, purpt, purpt - vėl nė viena nepataikė.
Staiga iš kažkur pasirodo žvirblis, paskrido truputį, tik tekšt - tiesiai bobutei ant galvos! Kiek pasuko į šoną, žiūri - mokinukas. Tekšt jam tiesiai ant peties! Pasuko į kitą šoną, žiūri - diedukas kažkoks. Taukšt - tiesiai ant nosies galo!
Abi varnos tik susižvalgė ir klausia:
-Klausyk, bičas, o kas toks būsi?
Žvirblis:
-Aš? Aš paprastas žvirblis. Bet praeitam gyvenime žurnalistu buvau...


Rinkiminė kampanija pačiame įkarštyje. Vieno kaimelio kultūros namuose susirinko pilna salė. Į tribūną išėjo kandidatas į deputatus ir pradėjo dėstyt savo programą. Jis ir tą padarys, ir kitą, žmonės gyvens geriau... Žodžiu, kaip visada, visokiausių pažadų „pridėjo“, kol pagaliau pavargęs baigė savo kalbą. Baigęs klausia:
 Na, gerbiami rinkėjai, gal jums kilo kokių klausimų po mano kalbos bei programos pristatymo?
Salėje - mirtina tyla. Nė vieno žodžio negirdėti. Visi tyli.
Staiga iš galo pakyla seneliukas ir sako:
-Vat aš turiu jums vieną tokį klausimą... Sakykit, prašau, aš niekaip nesuprantu, kas yra kandidatas, o kas yra deputatas? Kuo jie skiriasi?
Kandidatas į deputatus susimąstė, porą kartų atsikrenkštė ir sako:
-Kaip čia jums dabar paaiškinus šitą visą reikalą... Einam, prašau, prie lango.
Priveda jis seneliuką prie lango ir sako:
-Va, gerbiamas rinkėjau, aš pabandysiu pavyzdžiu paaiškinti. Va, matai, kieme - kalė laksto. O aplink kalę - labai daug šunų bėgioja. Tai visi tie šunys, kur aplink kalę bėgioja - kandidatai, o tas, kur ant kalės - tai jau deputatas.


Ateina į restoraną Džeimsas Bondas, pasiima viskio, atsisėda prie staliuko, kur jau vienas žmogus sėdi ir sako:
-Leiskite prisistatyti, aš esu Bondas... Džeimsas Bondas.
Žmogus išgeria viskio taurę ir sako:
-O aš - Damas... van Damas... Klodas van Damas... Žanas Klodas van Damas.