- Atidarykit, policija!
- Mes policijos nekvietėm, kvietėm mergų...
- Mus iškvietė jūsų kaimynai, atidarykit!
- Kaimynai iškvietė, tegul kaimynai jus ir dulkina. O mes kvietėm mergų.

Pagavo žvejys auksinę žuvelę. Žuvelė, kaip visada, pasakė, kad gali išpildyti jo norą. Žvejys ir sako:
- Padaryk taip, kad man visą laiką sektųsi.
Žuvelė sutiko ir žvejys ją paleido.
Susivyniojo žvejys meškeres, eina namo, žiūri - ant kelio 10 litų guli! Pasiėmė juos ir greitai nubėgo į hipodromą, kur pastatė už patį blogiausią arklį, santykiu šimtas prie vieno. Arklys atbėgo pirmas! Žvejys susirinko krūvą pinigų ir nubėgo į kazino. Pradėjo lošti, statyti. Ir vis laimi! Ir taip išlošė pusę milijono!
Išeina jis su tais pinigais ir galvoja: "Ką čia dabar daryt? Eisiu į viešnamį."
Nueina jis į viešnamį, o ten jį pasitinka prižiūrėtoja ir sako:
- Jūs esat mūsų 10000-asis lankytojas! Todėl jums viskas nemokamai. Ko pageidausite? Brunečių? Blondinių? Apkūnių ar plonų?
Žvejys:
- Žinot, norėčiau indės...
- Gerai, jokių problemų. Jūs mūsų klientas, o kliento noras - mums įsakymas.
Suranda žmogeliui indę. Jis praleidžia fantastišką, kaip iš Kamasutros vadovėlio, naktį.
Ryte atsibudęs sėdi, rūko.
Indė ir klausia:
- Mielasis, gal kas negerai buvo?
- Supranti, man nepatinka tas raudonas taškas tau ant kaktos.
- Tai tu gali jį nutrinti, jei tik nori.
Žvejys išsitraukia monetą, nutrina tašką ir surinka!
Indė išsigąsta ir klausia:
- Kas atsitiko?!
- Tu nepatikėsi! Mašiną laimėjau!

- Panele, ar kitą šokį jūs laisva?
- Taip!
- Tada prašau pasaugoti mano limonadą...

Ateina blondinė pas daktarą ir skundžiasi:
- Gydytojau, man viską skauda. Paliečiu koją - skauda, paliečiu ranką - skauda.
- Viskas aišku, ponia, jums pirštas lūžo.

Vyras atėjo į ligoninę aplankyti savo žmonos, kuri ten atsidūrė po siaubingos avarijos ir buvo gydoma nuo stiprių galvos traumų. Užėjęs į palatą vyras sako:
- Labas, brangioji. Kaip tavo galva?
Žmona atsiduso:
- Aš nieko neprisimenu. Kas tu esi?
Vyras:
- Oi, atsiprašau, sumaišiau palatas.

Kaime vakare į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
- Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
- Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kibiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio, nubėga prie saviškio ir išpila.
- Tau ką, protas pasimaišė? - Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
- Ne, tiesiog toks reikalas... Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo...

Pastorius skaito pamokslą. Prie jo prieina vienas iš klausytojų ir sako:
- Tėve, gretimoje salėje vyrai žaidžia pokerį!
- Gerai, sūnau mano, tuoj baigsiu skaityti ir prisijungsiu.

- Žinai, mašiną nusipirkau. Angliškas variantas, vairas dešinėje...
- O, sveikinu. Ir kaip?
- Normaliai, tik vat bėda: kai pro langą spjaunu, vis į žmoną pataikau...

Mergina ateina pas būrėją ir prašo jai išburti ateitį.
- Mane įsimylėjo du vaikinai: Petras ir Antanas. Išburkit, kuriam iš jų pasiseks?
Būrėja išdėliojo kortas, įdėmiai pažiūrėjo į merginą ir sako:
- Pasiseks Petrui, nes tu ištekėsi už Antano...

Trys čiukčiai vejasi traukinį. Bėga, lekia - du spėja, vienas ne. Tas atsisėda ant bėgių ir pradeda juoktis. Prieina žmonės ir sako:
- Taigi nespėjot į traukinį, ko juokiatės?
- Aš tai nespėjau, bet tie du, tai palydėt buvo atėję...

Petriukas su Jonuku visą dieną laksto nuo uodų... O vakare sako:
- Tu matai, Jonuk, jie jau musų su prožektoriais ieško...

Kalbasi du draugai:
- Ta mano žmona - tikra bambeklė.
- Kodėl?
- Vis priekaištauja ir priekaištauja, kad per vėlai namo grįžtu.
- Tai tu grįžk anksčiau.
- Beviltiška: vakar šeštą ryto grįžau, vis tiek buvo per vėlu...

Parke ant suolelio sėdi mažas berniukas ir garsiai kūkčioja.
– Ko verki? – teiraujasi pagyvenusi moteris.
– Mano šuo pradingo.
– Nesijaudink, šuo tikrai ras namus.
– Jis tai, aišku, ras, o kaip aš?

- Petrai, kokius laikraščius šiems metams užsisakei?
- O kam man laikraščiai, kai yra Internetas!
- O į tualetą su klaviatūra vaikščiosi?

Ateina Raudonkepuraitė prie senelės trobos. Pabeldžia į duris. Duris atidaro storas, išsipūtusiu pilvu, letena dantis krapštantis vilkas. Raudonkepuraitė:
- Oi, čia juk gyvena mano senelė, kur ji?
Vilkas, toliau letena rakinėdamas dantis, jai sako:
- Gyveno, o dabar čia mano ofisas.