Paryžiaus kavinė. Klientas geria degtinę, vieną taurelę, antrą, trečią, ketvirtą... Devintą...
Prie gretimo staliuko sėdintis vyriškis geria limonadą. Ir tai matydamas neištveria ir sako:
- Atsiprašau, gal jūs ir nežinote, bet dėl nesaikingo alkoholio vartojimo kas trečias prancūzas serga kepenų ligomis?
- Man tas nerūpi, aš rusas...

Traukinio kupė sėdi vyras ir žmona. Vyras sako:
- Bakterija, atnešk man arbatos.
Žmona atsikelia ir išeina. Bendrakeleiviai susidomėję klausia:
- Ar iš tikrųjų jos vardas Bakterija?
- Ne, aš prie žmonių ją taip vadinu, o namie ji - Epidemija.

Nuvažiavo dėdė su sūnėnu ir dukterėčia prie ežero pailsėti. Vaikai žaidžia, dėdė laikraštuką skaito. Po kiek laiko pribėga berniukas prie dėdės ir sako:
– Dėde Petrai, Marytė suvalgė musmirę!
– Jonuk, netrukdyk. Tu ką nematai – aš skaitau! – pasakė dėdė neatsitraukdamas nuo laikraščio.
Po kiek laiko vėl pribėga berniukas:
– Dėde, Marytė įkrito į ežerą! Ją galbėti reikia!
– O kam? Po musmirės ji vis tiek jokių šansų išgyventi neturi...

Įsidarbino fabrike čiukčius. Pradirbo kokį mėnesį ir nuėjo direktoriui skųstis:
- Direktoriau, Čiukčia nedurnas.
- Ką? Gal ir nedurnas... O ką?
- Čiukčia nedurnas, o jį vadina durnium. Kasdien vadina.
- Kas vadina?
- Petraitis vadina. Sako: "Čiukcia durnas".
- Gerai, pakalbėsiu su Petraičiu.
Išsikviečia direktorius Petraitį ir sako:
- Buvo čiukčia atėjęs, skundėsi, kad tu jį nuolat durniumi vadini.
- Bet jis ir yra durnius. Nežinau, kaip kiti, bet šitas tai durnius. Galiu pademonstruoti.
- Gerai, pademonstruok.
Petraitis pakviečia čiukčią, duoda jam savo namų raktus ir taria:
- Nubėk pas mane namo, pažiūrėk, ar aš ten esu.
Čiukčia nubėga. Petraitis taria:
- Na, matote? Sakiau, kad durnius?
- Na jooo... Galėjo juk paskambinti...

Geologas klausia čiukčio piemens:
- Tėvai, sakyk, kiek tavo elniai per sezoną ragų duoda?
- Juodi ar balti?
- Na, sakykim, juodi.
- Aaaaa... Juodi - du kilogramus.
- O balti?
- Ir balti du kilogramus.
- O sakyk, tėvai, kiek jiems reikia pašaro per dieną?
- Juodiems ar baltiems? - pasitikslina piemuo.
- Na, juodiems.
- Juodiems - vieno kilogramo.
- O baltiems? - nerimsta geologas.
- Ir baltiems vieno kilogramo.
Geologas įsiunta:
- Tai ko tu man galvą suki? Kodėl visą laiką klausi, juodi ar balti, jei rezultatas tas pats?!
- Naaa... Taigi juodi tai mano elniai, - atsako čiukčia.
Geologas supratingai:
- Aaaa... O balti?
- Ir balti mano.

- Ar yra ko nors išgerti?
- Vandens.
- O stipriau?
- Ledo!

Važiuoja liftu vyras su žmona ir nepažįstama mergina. Staiga mergina trenkia vyrui ir šaukia:
- Kiaulė!
Vyras su siaubu akyse atsisuka į žmoną:
- Mieloji... Aš tikrai nieko nedariau.
Žmona:
- Viskas gerai, mielasis, čia mano darbas.

Žmona įtaria, kad vyras jai neištikimas. Iš štai kartą jis pareina namo su lūpdažių pėdsaku ant veido. Žmona pasipiktina:
- Petrai, aš niekada nesutiksiu groti antru smuiku!
- Antru smuiku?! Džiaukis, kad iš viso orkestre groji!

Stato žvėrys tiltą, o zuikis guli po egle. Prieina lapė:
- Zuiki, ko tilto nestatai?
- Man lytinė abstrakcija!
- AAAaaa…
Prieina vilkas:
- Zuiki, ko tilto nestatai?
- Man lytinė abstrakcija!
- OOOooo…
Prieina meška:
- Zuiki, ko tilto nestatai?
- Man lytinė abstrakcija!
- O ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad aš dėjau ant to jūsų tilto!

- Jūs tikrai žavinga! O kurgi tas mažas trūkumas, apie kurį rašėte savo skelbime?
- Mokykloje, bet neužilgo grįš.

Valgo suvalkietis obuolių sėklas. Prieina žemaitis ir klausia:
– Kodėl valgai šias sėklas?
Suvalkietis sako:
– Kad protingas būčiau.
Žemaitis prašo:
– Duok ir man vieną.
Suvalkietis jam atsako:
– Duok tris litus – tai gausi.
Užsimoka žemaitis tris litus, suvalgo sėklą, pagalvoja ir sako:
– Tai kvailas aš. Kiek už tris litus būčiau obuolių nusipirkęs.
– Na matai, tik vieną sėklą suvalgei, o jau protingesnis pasidarei.

Kaip zodiako ženklai eina na*ui, kai juos pasiunčia:

Avinas eina na*ui kaip tikras avinas - tylėdamas, piktas, tvirtu žingsniu, užtikrintai ištiestais pečiais.

Jautis su siaubu paklaus - "kaip tai na*ui?" Ir bėgs visiems skųstis, kad jį pasiuntė. Taip taip, na*ui. Įsivaizduojate, a? Kaip dabar jaustis? Bet galų gale vis tiek nueis, išdidžiai kinkuodamas galvą ir piktai burbėdamas sau po nosimi.

Dvyniai na*ui neina. Nu tiesiog neina ir viskas. Jie lieka ir priekaištingu žvilgsniu žiūri į pasiuntusįjį. Galų gale tas, kuris pasiuntė, na*ui eina pats.

Vėžys susinervins ir pasistengs išsiaiškinti, ar tikrai jį pasiuntė būtent na*ui? O jūs įsitikinęs? O gal vis dėlto? Na taip taip taip, suprantu. O gal nereikia? Ir kaip jautis - galų gale nueina, bet išdidžiai.

Liūtas eina na*ui. Juk jį pasiuntė? Pasiuntė. Reiškia, reikia atsakingai vykdyti tai, kas pavesta. Kai nueis - būtinai atsiųs ataskaitą apie užduoties įvykdymą.

Mergelė verks. Tada ji dar paverks. O paskui tiesiog paverks. Tada neužtikrintai pajudės nurodyta kryptimi, pakeliui sustodama paverkti. Nueis negreit, bet tikrai nueis.

Svarstyklės pasiųs na*ui tą, kas jas pasiuntė ir įsistebeilys į jį su susidomėjimu. Jeigu pasiuntusysis pats nenueis, svarstyklės pasistengs jį įkalbėti eiti kartu - juk dviese linksmiau.

Skorpionas net nepastebės, kad jį kažkas tai pasiuntė kažkur na*ui. Pas jį visai kiti gyvenimiški interesai ir jūsų mažytės razborkės jo visiškai nedomina.

Šaulys na*ui eis ilgai ir nuobodžiai, pakeliui vis sustodamas apsižvalgyti ir visko apmastyti. Bet net kai nueis, vis ateis paklausti - gal jau galima grįžti? Ne? Nu gerai gerai, ką jau paklausti negalima?

Ožiaragiai na*ui eina greitai ir užtikrintai, nesižvalgydami ir negaišdami laiko. Bet paskui - oj, oj, būtinai atkeršys, net neabejokite. Tokie jau tie ožiaragiai.

Vandenis eina na*ui besidžiaugdamas gyvenimu, pakeliui dainuodamas dainelę ir nesidairydamas. Na*ui tai na*ui, ką jau ten...

Žuvys paprasčiausiai išeina. Patraukia pečiais, jei juos turi, ir išeina. Pagalvokit - na*ui pasiuntė. Buvo ir blogiau. Juk ne sušaudyti...

Ką čiukčis daro kai sušala?
- Sėdi prie žvakės.
O ką daro kai dar labiau sušala?
- Užsidega žvakę.

Chuckas Norrisas niekada neskambina klaidingu numeriu, tai tu atsiliepi ne tuo telefonu.

Žmogus sumąsto nueiti pas būrėją. Klausia būrėjos:
- Kas manęs ateityje laukia: kokios laimės, kokie vargai?
Būrėja be žodžių nueina į gretimą kambarėlį ir šiek tiek pasirausus grįžta su sena knyga. Padeda priešais tą žmogelį ir sako:
- Nuo šiol savo ateitį galėsi susikurti pats. Ši knyga tai tavo gyvenimas.
Ir tikrai. Ant viršelio jo vardas ir pavardė, o atvertus knygą pavaizduoti jo gyvenimo svarbiausi įvykiai.
Pasiėmęs tą knygą nueina į parką ir atsisėda ant suoliuko. Atsiverčia ir mąsto ką čia nusipiešti: gal namą, gal mašiną, bet nespėjus kažko sumąstyti, tik pliurpt - balandis puslapį apšiko...