Arkties ledynus tiriantys rusų mokslininkai paskelbė, kad besitraukiantis ledas „išvaduoja“ beprecedentį kiekį metano dujų. Metanas apie 20 kartų stipriau prisideda prie „šiltnamio“ efekto kūrimo. Mokslininkų teigimu, tokio didžiulio metano kiekio išskyrimas nebuvo užfiksuotas per 20 metų nuo tyrimų pradžios. Independent.co.uk interviu davęs tyrimų vadovas Igoris Semiletovas pasakojo, kad po Arkties ledu slepiasi šimtai milijonų tonų metano dujų. Šimtus metų jos kaupėsi amžinajame įšale. Dabar, pradėjus tirpti ledynams, jos išlaisvinamos ir išskiriamos į atmosferą. „Milžiniški metano dujų kiekiai yra užšaldyti šiaurinėje Sibiro žemyninėje dalyje ir negiliai po vandeniu Rytų Sibiro Arkties šelfe. Čia – didžiausi metano kiekiai visame pasaulyje. Ledynai akivaizdžiai traukiasi. Labiausiai bijome jeigu vasarą ledynas atsitrauks dar stipriau nei šiemet. Tuomet tikrai į atmosferą būtų išmestas metanas, kuris smarkiai sušildys klimatą. Tai lems dar didesnius ledynų tirpimus ir dar didesnius metano kiekius. Galiausiai tai smarkiai paveiks visą planetą“, - žurnalistams pasakojo mokslininkas. 2010 m. dr. I. Semiletovo komanda išspausdino tyrimą, kuriame rašoma, kad jų tiriamo regiono metano emisijos siekia apie 8 mln. tonų per metus, bet dabar mano, kad šis skaičius gerokai didesnis. Šiemet rugpjūčio mėn. pakartoję ekspediciją jie ištyrė 15 tūkst. kv. metrų plotą, kuriame matavo „fontanus“ arba metano burbulų kilimą į jūros paviršių. „Pernai burbulų skersmuo būdavo iki kelių dešimčių metrų skersmens. Šiemet stebėjome vieno kilometro skersmens burbulus. Dar niekam nėra tekę tokių matyti“, - stebėjosi I. Semiletovas. Ištyrę 115 tokių „fontanų“, mokslininkai nustatė, kad metano išmetimo į atmosferą kiekis 100 kartų viršijo 20 metų vidurkį. Ką tai galėtų reikšti ir kaip konkrečiai tai atsilieps Žemės atmosferai mokslininkas spekuliuoti nedrįso.