Ligoninėje prie akvariumo stovi ligonis ir prašo: – Noriu namo, mašinos. Prieina seselė ir sako: – Čia juk ne auksinė žuvelė. – Va va, aš jam jau visą valandą bandau tai pasakyti! – atsiliepė auksinė žuvelė. *** Dukra klausia mamos: – Mama, ar tikrai zuikučiai patys kvailiausi gyvūnėliai pasaulyje? – Taip, mano zuikuti, taip. *** Įsilaužė vagis į vieną butą. Eina pro šeimininko lovą. Jis pabunda, pažvelgia į vagį. – Kas tu? – Vagis. – Ko čia atėjai? – Pinigų. – Jeigu ką rasi, tai ir man duok. *** Sūnus prašo tėvą: – Ar galėtum man šiam vakarui paskolinti mašiną? Tėvas sūnui: – O tai kam tau tada kojos? – Viena stabdžiams spausti, kita – greičio pedalui. *** Ateina vaikas į vaistinę ir prašo: – Duokit man vaistų. – O kuo tu sergi? – Dar kol kas niekuo, bet šiuo metu tėtė varto mano pažymių knygelę. *** – Kaimynėle, jūsų trys berniūkščiai siaubia mano vyšnias. – Viešpatie, o kurgi ketvirtas? *** Susitinka du bičiuliai. Džiaugsmingai pasisveikina plekšnodami vienas kitam per pečius. – Kas naujo? – Neseniai atidariau juvelyrinių dirbinių parduotuvę. – Iš kur gavai tiek pinigų? – Kokių pinigų? Turėjau gerą visraktį, ir viskas. *** Įsilaužia vagis į butą. Susirenka visus vertingus daiktus viename kambaryje, antrame, įžengia į trečią, o ten tupi didžiulis šuo ir urzgia. Vagis ima trauktis atatupstas, bet ūmiai pasigirsta balsas: – Na ką, vogti atėjai? Vagis apsidairo ir pamato ant spintelės papūgą. Mėgina ją raminti: – Tyliau, tyliau… O papūga vėl: – Tai ką, vogti atėjai? – Tyliau, negi kitokių žodžių nemoki? – Moku – „Pulk!“… *** Parke ant suolelio sėdi mažas berniukas ir garsiai kūkčioja. – Ko verki? – teiraujasi pagyvenusi moteris. – Mano šuo pradingo. – Nesijaudink, šuo tikrai ras namus. – Jis tai, aišku, ras, o kaip aš?.. *** – Kai ankstų rytą išgirstu skambant žadintuvą, man atrodo, kad į mane šaudo. – Na ir kaip, šoki iš lovos? – Ne, guliu tarsi užmuštas… *** Klientas padavėjui: – Norėčiau karbonado. – Neturime. – O kiaušinienės? – Irgi neturime. – Tuomet paduokite man apsiaustą! Padavėjas pažvelgia į kabyklą ir sako: – Labai gaila, bet ir apsiausto jau nebėra… *** – Na, ir kaip mano metodas nuo nemigos? Veikia? – Vis skaičiuoju. Pavyzdžiui, vakar suskaičiavau iki 367 899!!! – Ir užmigote? – Ne. Jau buvo laikas keltis. *** Žmona dūsauja: – Kaip viskas įgriso! Noriu imtis kažko ypatingo, ko nors, ko dar nesu dariusi… – O, tai labai gerai! – atsiliepia vyras. – Suadyk man kojines. *** – Eik namo, jau devynios. – Neisiu, nes gausiu į kailį. – O kada eisi? – Už trijų valandų. – Bet juk tada tau dar labiau iškarš kailį! – Tikrai ne! Tada visi džiaugsis, kad man nieko neatsitiko. *** Duktė nesutaria su sužadėtiniu ir skundžiasi motinai: – Mama, ką daryti? Kai mudu susitinkame, Justinas visada man įteikia nuvytusių gėlių. – Liaukis galų gale vėluoti į pasimatymus *** – Tėveli, ar užaugęs galėsiu daryti viską, neklausdamas mamos leidimo? – Taip, sūneli. – Tai kada tu, tėveli, užaugsi? *** – Girdėjau, tavo žmona labai taupi? – paklausė vienas draugo suvalkiečio. – Labai! – atsakė šis su pasididžiavimu. – Ji netgi žiūrėdama vieną akį užmerkia – tausoja regėjimą. *** – Ką mezgi, močiute? – Megztinį, vaikeli. – O kodėl taip skubi? – Noriu suspėti, kol nesibaigė šis siūlų kamuolėlis… *** Senelė anūkėliui: – Ar pasidalinai su sesute obuolius, kuriuos atnešiau? – Ooo! Taip, senele. Atidaviau jai didžiąją dalį – sėklytes. Galės pasisodinti! Oho, kokios obelys išaugs! *** Mergina stotyje susistabdo taksi: - Ar pavešite iki Žemųjų Panerių? - Taip, sėskit. - O ar galėsiu atsiskaityti natūra? Vairuotojas įdėmiai apžiūri merginą ir taria: - Iki Žemųjų Panerių už 10 litų... Ne.