Mūšio lauke sužeidė Čepajavą. Paguldė jį į ligoninę, pajungė vamzdelius, šlangeles deguonies. Guli reanimacijoje. Ateina adjutantas Petia jo aplankyti. Atsisėda šalia, kalbina savo vadą. O tasai rankom mojuoja, žiopčioja. Petia ir sako:
- Suprantu, vade, sunku kalbėti. Imkit popieriaus ir parašykit, ką norėjot pasakyti.
Tasai paima, parašo ir numiršta. Petia susijaudinęs išeina iš ligoninės, o lauke laukia visi būrio draugai. Jis ir sako:
- Visų mūsų liūdesiui, mirė vadas, bet prieš mirtį parašė atsisveikinimo laiškelį. Jį ir perskaitysiu. Ir atvertęs skaito: "Asile, nulipk nuo šlangos!"