Didžiojoje Britanijoje į perpildytą traukinį įlipo amerikiečių kareivis. Įėjo į šešiavietę kupė, kur jau sėdėjo penki keleiviai ir šuo paskutinėje laisvoje vietoje. Kreipdamasis į ponią, mažo pekinų veislės šunelio šeimininkę, jis paklausė:
- Ponia, gal galėčiau atsisėsti?
- Ne, jokiu būdu, - atsakė ši.
Po pusvalandžio išvargęs kareivėlis kreipėsi į ją vėl:
- Stoviu jau pusvalandį. Gavau 24 valandas atostogų. Gal leistumėte prisėsti nors trumpam?
- Jaunuoli, jūs baisiai įžūlus. Aš pasakiau, kad ne.
Tada kareivis atidarė langą, griebė šunelį, išmetė jį lauk ir atsisėdo. Ūsuotas anglas generolas, sėdėjęs priešais, neištvėręs tarė:
- Tikra bėda su tais amerikiečiais. Jie viską daro ne taip. Važinėja ne ta kelio puse, laiko šakutę ne ta ranka, o dabar štai - išmetė ne tą kalę!