Patarlė: Kvailas marias perbrenda, o klane prigeria
Brangusis paimk mane. Atsipalaiduok niekur as neiseinu
Kur dingsta gandras po to kai atnesa vaika Atgal i kelnes
Tas jausmas kai tu ant tiek megsti Velykas Kad pati tampi marguciu
Arba su mano vaizduote kazkas negerai Arba uz siu duru tikrai smagus vaizdai laukia
Pragyvenau jau 1300 pirmadieniu Ir vis tiek niekaip negaliu prie ju priprasti
Sakykit ka jums pavyko pasiekti per gyvenima Dugna
isivaizduoji jis mane pavadino sena krva. Nu ne tokia tu ir sena
Man tos dienos Bet tavo uzpakalis tai nekraujuoja
Myliu tave visa savo sikna. Sakyciau sirdimi bet mano sikna didesne
Kai kazkas suteikia tau demesio bet tu nezinai ar jie tik nezaidzia su tavo jausmais
Kai uzsimeti LSD ir nusprendi pasiselfinti
Kai labai norisi dirbti visada atsiras kazkokios kliutys kodel to padaryti negali
Jei jau buti nusikalteliu tai tik paciu geriausiu
Kas bendra tarp naujo kulturisto ir septintokes Ir tas ir ta vis ziuri i veidrodi tikedamiesi isvysti augancia krutine
Kiekvienas turi sau brangius dalykus
demoniukstis 
