Mama klausia Petriuko:
- Kuo tu būsi užaugęs?
- Karininku.
- Bet juk priešai tave gali nušauti!
- Tada būsiu priešu.

Sėdi psichiatras savo kabinete, liūdi - niekas neateina... Pacientų nėra.
Staiga į kabinetą pamažu praverdamas duris keturiom įropoja žmogus, kažką laikantis dantyse, rankose, ir dar kažkas velkasi jam iš paskos...
Psichiatras:
- Oi, ir kas gi čia pas mus atvyko? Turbūt tai gyvatėlė, mažytė gyvatėlė... Šliaužk čia, gyvatėle, šliaužk, gydytojas tau padės.
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- A-a-a, turbūt vėžliukas pas mus į svečius atropojo. Ropok ropok čionai, vėžliuk, į sofą, ir papasakok gydytojui kas tau nutiko...
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- Tai kas gi čia pas mus? Turbūt mažas sliekiukas?!
- Gydytojau, eikit na*ui, aš jums internetą tiesiu!

Toliau žiūrėkite paspaudę Išsamiau

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau. Žiūri - lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje... Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežy, ežy... Koks tu geras, kai blaivas.

Toliau žiūrėkite paspaudę Išsamiau

Grupė estų žvalgų patyliukais sėlino link priešo štabo. Aplinkinių kaimų gyventojai dažnai ateidavo pažiūrėti į šį reginį.