Papuolė į pragarą amerikietis, indas ir rusas. Tuoj pat prisistatė velnias ir sako:
- Visiems, kurie papuola į pragarą, duodu paskutinį šansą patekti į dangų.
Ir išsitraukia velnias didelį botagą, kurio dar niekas žemėje nėra matęs.
- Kas atlaikys tris smūgius nesurikęs, tą paleisiu į rojų. Galite prisidengti kuo tik norite.
Pirmas amerikonas. Velnias ir klausia:
- Kuom prisidengsi?
Na amerikietis pasiėmė didžiulį granito gabalą ir laukia smūgių.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Akmuo į šipulius. Antras smūgis... Amerikonas klykia nesavu balsu.
- Sekantis.
Ateina indas. Velnias ir to klausia, kuo prisidengs. Indas atsako:
- Niekuo! Aš visą gyvenimą joga užsiminėjau ir medituojant kūnas nejaučia skausmo.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Tylu ramu. Antras smūgis... Tylu ramu. Trečias smūgis... Tylu ramu.
Velnias sako:
- Na, ką gi, gali varyt į rojų.
O indas atsako:
- Ne, noriu pasilikti ir pasižiūrėti. Visuose anekdotuose rusai laimi. Noriu pažiūreti, kaip jam šįkart pasiseks.
- Na gerai, pasilik jei taip nori. Na ir kuo prisidengsi? - klausia velnias ruso.
- Kuo kuo, žinoma indu...

Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
- Mieloji, katinas namie?
- Na, taip, o ką?
- Pakviesk tą p*derą prie telefono, aš pasiklydau!