Vieną ramų vakarą vyras sėdi namie, žiūri televizorių ir valgo riešutus. Meta juos aukštyn ir gaudo burna. Staiga žmona jo kažko paklausia, tas pasisuka į ją ir išmestas į orą riešutas įstringa jo ausyje. Krapšto, krapšto, bando ištraukti, bet riešutas tik lenda gilyn į ausį. Pašaukia žmoną, ta krapšto, krapšto - niekaip. Nusprendžia važiuoti į ligoninę.
Tuo metu grįžta dukra su savo nauju biču. Išgirdęs apie draugės tėvo problemą bičas sako, kad gali ištraukti riešutą.
Jaunuolis liepia vyrui atsisėsti fotelyje, mikliai sugruda du pirštus į nosį ir liepia stipriai pūsti.
Tėvui gerai papūtus riešutas pokšteli iš ausies.
Žmona su dukra šokinėja iš laimės.
Bičas kukliai nuleidęs galvą aiškina, kad tai tik paprasti elementarios fiziologijos reikalai ir nieko čia jis ypatingo nepadarė.
Jaunuoliui išejus žmona negali nustoti džiaugtis:
- Bet juk tai puiku! Jis toks protingas! Kaip manai, kuo jis taps baigęs universitetą?
Tėvas ramiai:
- Sprendžiant iš pirštų kvapo, mūsų žentu.

AKCIJOS: Rodyti akcijas TAIP NE Paspaudus šį mygtuką galite išjungti arba įjungti akcijų ingredientams rodymą
INGREDIENTAI:
1 kilogramas pievagrybių (mažesnių)
200 mililitrų vandens
50 mililitrų aliejaus
70 mililitrų obuolių acto (arba 50 ml paprasto acto)
4 skiltelės česnako
6 vienetai pipirų (žirneliais)
1.5 šaukšto cukraus (be kaupo)
1 šaukštas druskos (be kaupo)
0.5 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
0.5 šaukštelio garstyčių sėklos (arba kalendrų)
2 vienetai lauro lapų


Toliau skaitykite paspaudę Išsamiau