- Anksčiau mano senelė per vestuves vis kumščiuodavo man į šoną sakydama: "Tu būsi kitas. Tu būsi kitas."
- O nuo kada daugiau taip nesako?
- Nuo tada, kai per kiekvienas laidotuves aš jai pradėjau sakyti tą patį.

- Mama, man šiandien pasisekė mokykloje, - džiaugiasi sūnus.
- Kodėl?
- Mokytoja mane norėjo pastatyti į kampą, bet visi kampai jau buvo užimti...

Plačiau skaitykite paspaudę Išsamiau

Vaikų darželis. Šventinio vaidinimo tėveliams repeticija. Vaikai vaidina daržoves.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš morka, - sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, - pataiso mokytoja.
Vaikai bando iš naujo.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš morka, - sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, - vėl pataiso mokytoja.
Vaikai bando dar kartą.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš baklažanas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu dolbajobas, dabar morkos eilė!

Vienas labai drovus vyrukas užėjo į barą ir pamatė nuostabią moterį, sėdinčią prie staliuko vieną. Po kokios valandos, sukaupęs visą savo drąsą, jis pagaliau prieina prie jos ir neryžtingai klausia:
- Ar neprieštarautumėte, jei aš su jumis prisėdęs pašnekėčiau?
Ji, visu balsu rėkdama, jam atsako:
- Ne, aš su tavim neisiu į lovą!!!
Čia visi baro lankytojai pradeda spoksoti į šitą nevykėlį. Šis, neturėdamas kur dėti akių iš gėdos, nuslinko atgal prie savo staliuko. Po kiek laiko ta pati moteris prieina prie jo ir atsiprašinėja. Besišypsodama ji jam sako:
- Atsiprašau, kad aš jus taip sunepatoginau. Matote, aš esu psichologijos mokslų studentė, ir man įdomu, kaip žmonės reaguoja į tokias situacijas.
Čia vyrukas, rėkdamas ant viso baro, jai:
- Ką tu turi galvoje?! 500 litų?! Niekada!!!

Bičas parsiveda paną namo. Pasidulkina jie. Paskui pana sako:
- O galėtum dar kartelį?
Bičas sako:
- Jokių problemų, 20 minučių mane už pimpalo abiem rankom palaikyk, o aš pamiegosiu.
Pana palaikė. Bičas pamiegojo. Po 20 minučių atsibudo. Vėl pasidulkino. Merga vėl sako:
- O galėtum dar kartelį?
Bičas:
- Jokių problemų. Bet vėl turėsi abiem rankom už pimpalo palaikyt.
Na vėl bičas pamiega. Pabunda, pasidulkina. Merga vėl sako:
- Gal dar kartą?
Bičas:
- Na jei reikia tai reikia. Bet turėsi už pimpalo palaikyt.
- Niekaip nesuprantu, kodėl tau to reikia? Čia tau ką, potencijai padeda?
- Ne, paprasčiausiai aš tave pirmą kartą matau. Bijau, kad ko nors nenupyzdintum.

1937 metai. Josifas Stalinas važiuoja į mokyklą aplankyti mokinių, papasakoti jiems apie komunizmą ir panašiai. Ateina į vieną klasę ir pradeda kažką pasakoti. Vaikams nuobodu, jie ima knapsėti. Tai matydamas, J. Stalinas iš monologo pereina į dialogą:
- Sakykite, vaikučiai, gal turite kokių klausimų:
Ranką pakelia Pėtia:
- Taip, turiu tris klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai?
J. Stalinas išbąla, jį išpila šaltas prakaitas, bet staiga suskamba skambutis, vaikai pašoka ir išbėga iš klasės. Kitos pamokos pradžioje J. Stalinas pratęsia:
- Na, ar dar kas nors turite klausimų?
Ranką pakelia Maša:
- Taip, turiu penkis klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai? Ketvirta: kodėl skambutis nuskambėjo 20 minučių anksčiau? Penkta: kur dingo Pėtia?