Mažylis prieina prie policininko ir klausia:
- Dėde, sakykite, kam jūsų kepurei reikalingas dirželis?
Policininkas:
- Na, jis skirtas tam, jei pučia labai stiprus vėjas, kad kepurės nenupūstų.
Mažylis:
- O man tėtė sakė, jis reikalingas, kai švilpiate, kad jums žandai neplyštų...

Į darbą atėjo naujas skyriaus vadovas. Apžiūrėjo savo naująjį kabinetą ir pasikvietė savo pavaduotojus kartu parūkyti. Rūkomajame vadovas skėlė anekdotą. Visi juokiasi išskyrus vieną.
- Ei, visiems juokinga, o kodėl tau ne?
- Aš ne iš jūsų skyriaus.

Kunigas kala tvorą. Šalia stovi berniukas ir nenuleidžia nuo jo akių.
- Tu tikriausiai nori tapti staliumi, mažyli, - sako kunigas.
- Ne, man paprasčiausia įdomu, ką sako kunigai, kai pataiko plaktuku į pirštą.

- Kodėl senovėje mergos šokinėdavo per laužą?
- Tais laikais depiliatorius dar nebuvo išrastas.

Kelios nėščios blondinės nuėjo pas ginekologą pasiklausti, kokios lyties bus jų vaikai. Ginekologas, pamatęs, kad jos visiškai kvailelės, nutaria per daug nesigilinti. Klausia pirmosios:
- Sakykite, kokioje pozoje jūs pastojote?
- Jis buvo viršuje...
- Tai jums gims berniukas.
Klausia kitos to paties. Ta atsako:
- Aš buvau viršuje...
- Tai jums gims mergaitė.
Tuo tarpu trečioji staiga sukūkčioja, ima raudoti.
- Kodėl jūs verkiate? - klausia ginekologas.
- M... m... man t... turbūt gims šššuniuuukas...

- Tėti, o kodėl mamai nuolat skauda galvą?
- Todėl, kad aš namo parnešu mažai pinigų.
- O kodėl tu namo parneši mažai pinigų?
- Nes dalis tų pinigų lieka pas tetas, kurioms nieko neskauda.

- Anksčiau mano senelė per vestuves vis kumščiuodavo man į šoną sakydama: "Tu būsi kitas. Tu būsi kitas."
- O nuo kada daugiau taip nesako?
- Nuo tada, kai per kiekvienas laidotuves aš jai pradėjau sakyti tą patį.

- Mama, man šiandien pasisekė mokykloje, - džiaugiasi sūnus.
- Kodėl?
- Mokytoja mane norėjo pastatyti į kampą, bet visi kampai jau buvo užimti...

Vaikų darželis. Šventinio vaidinimo tėveliams repeticija. Vaikai vaidina daržoves.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš morka, - sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, - pataiso mokytoja.
Vaikai bando iš naujo.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš morka, - sako Eglutė.
- Aš dolbajobas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu baklažanas, - vėl pataiso mokytoja.
Vaikai bando dar kartą.
- Aš pomidoras, - sako Marytė.
- Aš bulvė, - sako Antanukas.
- Aš baklažanas, - sako Petriukas.
- Ne, Petriuk, tu dolbajobas, dabar morkos eilė!

Vienas labai drovus vyrukas užėjo į barą ir pamatė nuostabią moterį, sėdinčią prie staliuko vieną. Po kokios valandos, sukaupęs visą savo drąsą, jis pagaliau prieina prie jos ir neryžtingai klausia:
- Ar neprieštarautumėte, jei aš su jumis prisėdęs pašnekėčiau?
Ji, visu balsu rėkdama, jam atsako:
- Ne, aš su tavim neisiu į lovą!!!
Čia visi baro lankytojai pradeda spoksoti į šitą nevykėlį. Šis, neturėdamas kur dėti akių iš gėdos, nuslinko atgal prie savo staliuko. Po kiek laiko ta pati moteris prieina prie jo ir atsiprašinėja. Besišypsodama ji jam sako:
- Atsiprašau, kad aš jus taip sunepatoginau. Matote, aš esu psichologijos mokslų studentė, ir man įdomu, kaip žmonės reaguoja į tokias situacijas.
Čia vyrukas, rėkdamas ant viso baro, jai:
- Ką tu turi galvoje?! 500 litų?! Niekada!!!

Bičas parsiveda paną namo. Pasidulkina jie. Paskui pana sako:
- O galėtum dar kartelį?
Bičas sako:
- Jokių problemų, 20 minučių mane už pimpalo abiem rankom palaikyk, o aš pamiegosiu.
Pana palaikė. Bičas pamiegojo. Po 20 minučių atsibudo. Vėl pasidulkino. Merga vėl sako:
- O galėtum dar kartelį?
Bičas:
- Jokių problemų. Bet vėl turėsi abiem rankom už pimpalo palaikyt.
Na vėl bičas pamiega. Pabunda, pasidulkina. Merga vėl sako:
- Gal dar kartą?
Bičas:
- Na jei reikia tai reikia. Bet turėsi už pimpalo palaikyt.
- Niekaip nesuprantu, kodėl tau to reikia? Čia tau ką, potencijai padeda?
- Ne, paprasčiausiai aš tave pirmą kartą matau. Bijau, kad ko nors nenupyzdintum.

1937 metai. Josifas Stalinas važiuoja į mokyklą aplankyti mokinių, papasakoti jiems apie komunizmą ir panašiai. Ateina į vieną klasę ir pradeda kažką pasakoti. Vaikams nuobodu, jie ima knapsėti. Tai matydamas, J. Stalinas iš monologo pereina į dialogą:
- Sakykite, vaikučiai, gal turite kokių klausimų:
Ranką pakelia Pėtia:
- Taip, turiu tris klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai?
J. Stalinas išbąla, jį išpila šaltas prakaitas, bet staiga suskamba skambutis, vaikai pašoka ir išbėga iš klasės. Kitos pamokos pradžioje J. Stalinas pratęsia:
- Na, ar dar kas nors turite klausimų?
Ranką pakelia Maša:
- Taip, turiu penkis klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai? Ketvirta: kodėl skambutis nuskambėjo 20 minučių anksčiau? Penkta: kur dingo Pėtia?

Mergina skambina vyrui:
- Brangusis, į mano mašinos karbiuratorių vandens pribėgo.
- Oho, tu dar ir tokį žinai... Kur jis yra, ar bent žinai?
- Na, dabar tai ežere...

- Šefe, rytoj bus nagrinėjama mano skyrybų byla. Norėčiau laisvos dienos.
- Apie tai negali būti nė kalbos. Malonumams aš laisvadienių neduodu.

Blondinė eina į parduotuvę pirkti užuolaidų. Prieina prie pardavėjo ir sako:
- Noriu šių rožinių užuolaidų savo kompiuterio monitoriui.
Pardavėjas atsako:
- Tačiau kompiuteriams nereikia užuolaidų.
Blondinė:
- Na na... Juk kompiuteryje yra langai!