Vaikų darželyje darbavosi du elektrikai. Po jų apsilankymo vaikai pradėjo keiktis. Auklėtoja pasiskundė darbininkų viršininkui. Šis pasikviečia vieną elektriką ir bando išsiaiškinti:
- Keikėtės vaikų darželyje?
- Ne, pone viršininke.
- Pasakok, kaip viskas buvo!
- Jonas, pasilipęs ant kopėčių, laidus lituoja, o aš apačioje kopėčias laikau... Tik staiga pajutau, kad lydmetalis man laša tiesiai ant galvos...
- Ir kas tada?
- Aš sakau Jonui: "Pone Jonai, būkite toks malonus, nelašinkite lydmetalio man ant galvos..."

Prie arabų šeicho rūmų sustoja autobusas, pilnas pagyvenusių moteriškių. Šeichas klausia savo sekretoriaus:
- Turistai?
Sekretorius:
- Ne. Čia jūsų uošvienės atvažiavo į svečius.

Kartą užgriūna policininkų pulkas pas narkomanus į chatą ir šneka:
- Klausykit. Ką jūs čia pastoviai veikiat. Mes gavome nusiskundimų iš kaimynų, kad iš jūsų buto pastoviai smirda degintais skudurais, pastoviai žvengiat kaip idiotai??? Ką jūs aplamai čia darot?
- Nieko... Žvengiam... Skudurus deginam.

Ateina čigonas prie kasos, pardavėja jo klausia:
- Ko norėsit?
Čigonas atsako:
- Aš jau pasiėmiau.

Dėl manęs vakar mušėsi du bachūrai: vienas šaukė - "Pasiimk ją sau", kitas - "Na**ui ji man reikalinga..."

Atvažiavo vyras su žmona į savo kolektyvinį sodą, atsivežė ir šunį. O jų labai pikta kaimynė laikė baltą triušį, kurį labai mylėjo. Dirba jie daržuose ir pamato, kad jų šuo atsineša įsikandęs kaimynės triušį, kuris jau yra negyvas, žemėse išvoliotas. Išsigando žmonės. Kas dabar bus? Ir sugalvojo... Išprausė triušiuką, nunešė ir padėjo atgal į narvą. Dirba jie toliau. Staiga pasigirsta baisus klyksmas iš kaimynės sodo.
– Kas atsitiko, kaimyne?
– Taigi vakar mano baltasis triušiukas numirė. Aš ji gražiai palaidojau, o jis negyvas atgal į narvą sugrįžo.

Rūpestinga mama sako:
- Petriuk, nemušk draugui per galvą su kastuvu. Suprakaituosi ir sušalsi.

- Šventasis Tėve, sakykite, ar per pasninką galima su moterimi?..
- Galima, mano sūnau, galima, tik su nelabai riebia...

Pareina estų berniukas namo iš mokyklos... O ten jau laukia žmona ir du vaikai.

Buvo du draugai – Petras ir Irisas. Vieną kartą beeidamas parku Irisas įkrito į duobę. Petras pamatęs šaukia:
– Irisas įkrito į duobę.
Priėjusi močiutė sako:
– Nebijok, vaikeli, aš visą kilogramą irisų nupirksiu.

- Brangioji, mes vakar susipykome dėl smulkmenų, aš buvau neteisus! Tu - mano mylimiausia moteris.
- Aha! Aš taip ir žinojau, kad nesu tau vienintelė!

Senukų porelė ilsėjosi verandoje savo supamose kėdėse. Staiga senutė pasilenkė ir išvertė savo senąjį vyrą iš kėdės.
- Už ką!? - nustebo šis atsikėlęs.
- Už 50 metų blogo sekso! - atrėžė senolė.
Praėjo kelios minutės, tada staiga vyras pasilenkė ir išvertė savo brangiąją iš kėdės.
- O čia už ką? - paklausė ši atsikėlusi.
- Už tai, kad žinai skirtumą! - oriai paaiškino seniokas.

Šefas:
- Jūs turėjote būti darbe nuo aštuonių.
- O kodėl? Kas nors ypatinga atsitiko?

Kūno kultūros mokytojas:
- Rūkaliai išeina į priekį!
Išėjo keletas mokinių.
- Tie kas nerūko - bėgat 300 m. O mes parūkysim kol jie grįš...

Skambina zuikis ežiui. Ežys atsiliepia:
- Nu?
- Į snukį arbatinuku! - sušunka zuikis ir baigia pokalbį.
Taip visus metus skambinėjo ir apgaudinėjo zuikis ežį. Ežiui įkyrėjo, jog zuikis jį apgaudinėja, todėl nuėjo pas pelėdą patarimo.
- Kitą kartą kai jis tau skambins, atsiliepk ir sakyk "Alio!" - sako pelėda.
Taip ir padarė. Skambina zuikis ežiukui, šis atsiliepia ir sako:
- Alio!
- Ežys?
- Nu?
- Į snukį arbatinuku!