Šeima lanko zoologijos sodą. Mažasis Juozukas pradeda šaukti:
- Aš noriu joti ant asilo, ant asilo!
- Petrai, - kreipiesi žmona į vyrą, - juk galėtum panešti vaiką.

Vieną ramų vakarą vyras sėdi namie, žiūri televizorių ir valgo riešutus. Meta juos aukštyn ir gaudo burna. Staiga žmona jo kažko paklausia, tas pasisuka į ją ir išmestas į orą riešutas įstringa jo ausyje. Krapšto, krapšto, bando ištraukti, bet riešutas tik lenda gilyn į ausį. Pašaukia žmoną, ta krapšto, krapšto - niekaip. Nusprendžia važiuoti į ligoninę.
Tuo metu grįžta dukra su savo nauju biču. Išgirdęs apie draugės tėvo problemą bičas sako, kad gali ištraukti riešutą.
Jaunuolis liepia vyrui atsisėsti fotelyje, mikliai sugruda du pirštus į nosį ir liepia stipriai pūsti.
Tėvui gerai papūtus riešutas pokšteli iš ausies.
Žmona su dukra šokinėja iš laimės.
Bičas kukliai nuleidęs galvą aiškina, kad tai tik paprasti elementarios fiziologijos reikalai ir nieko čia jis ypatingo nepadarė.
Jaunuoliui išejus žmona negali nustoti džiaugtis:
- Bet juk tai puiku! Jis toks protingas! Kaip manai, kuo jis taps baigęs universitetą?
Tėvas ramiai:
- Sprendžiant iš pirštų kvapo, mūsų žentu.

- Mano draugas metė gerti. Na, kaip "draugas" - dabar tik pažįstamas...

Lovoj po karšto sekso guli vyras su moterim. Moteris galvoja:
– Kodėl jis manęs nebučiuoja? Kodėl jis su manim nešneka? Kodėl jis apskritai į mane net nežiūri??? Guli įsmeigęs akis į lubas ir apie kažką įtemptai galvoja... Gal kažką ne taip padariau? Gal ką nors per daug padariau?? Gal jam tai nepatiko???? O gal jis manęs nebemyli???? Tikriausiai jau turi kažką kitą!!!
Vyras tuo metu galvoja, žiūrėdamas į lubas:
– Hm... musė... Nesuprantu, kaip ta musė prie lubų žemyn galva prisikabina ir dar vaikščioti sugeba???

Ateina toks rūstus žemaitis į parduotuvę ir sako:
- Kapyra.
Pardavėja galvoja - žmogus pasišnekėt nori ir sako:
- Nu, gerai yra.
Žemaitis:
- Kapyra!
- Nu kaip... Normaliai... Gyvenu. Viskas lyg ir tvarkoj.
Žemaitis:
- Kapyra!!!
- Nu gerai yra, gerai!
Žemaitis:
- Rūgšta peina dorne veina!

Darbuotojai skambina direktoriui:
- Gerbiamas direktoriau, visų darbuotojų vardu, norime pasveikinti jus Kovo 8-osios proga!
- Bet aš juk ne moteris?!
- Mes žinome, kad ne moteris, bet kalė, kaip reta!

Pražydo visos gėlės, išdygo medžių lapai, - bet man vis tiek gražiausi, didžiuliai tavo akys.

Viena šeima turejo papūgą, kuri kas tik atsitinka tuoj viską papasakoja vyrui. Atėjo kartą pas moterį meilužis ir kad papūga nieko nematytų uždengė narvą. Sėdi papūga narve ir girdi kaip meilužis sako moteriai:
- Tu nusirenk ir pasilenkus įsikibk į palangę, o aš pasikabinsiu ant liustros, įsisiubuosiu ir šoksiu ant tavęs, tokiu būdu ir pasimylėsim.
Tada pasigirsta papūgos balsas iš narvo:
- Nupjaukit man liežuvį, bet aš turiu tai pamatyti!

Vyras sako žmonai:
- Klausyk, kam tu visas tas kulinarines laidas žiūri? Tu juk visai gaminti nemoki!
Žmona šypsodamasi atsako:
- Na, tu juk "pornuškę" taip pat žiūri!

- Ką žmona Kalėdų proga padovanojo?
- Nieko.
- Mhm... Irgi neblogas daiktas...
- Aha, o svarbiausia - vietos neužima.

Pas būrėją iš delno:
- Pasakykit, ar aš ištekėsiu?
- Ne.
- Bet jūs gi net į delną nepažiūrėjot!?
- Už tai į veidą pažiūrėjau...

Ponas turėjo keltis šeštą valandą ryto. Iš vakaro jis prigrasino tarną, kad laiku jį prikeltų. Ketvirtą valandą ryto tarnas žadina poną ir sako:
- Skubėkite, pone, gerai išsimiegoti, nes jums liko tiktai dvi valandos.

- Mama, man mokykloje visi sako, kad aš labai išsiblaškęs...
- Berniuk, tavo mama gyvena kitame name.

- Šiandien aš noriu suderinti darbą su malonumu - jūs atleidžiamas, - ištarė darbuotojui viršininkas.

Savo namuose vaikinas užsiima meile. Staiga atsidaro durys ir suvirsta visa šeima. Ką kas galvoja:
Mergina:
“Na, šakės, dabar maniškiams pasakys, į mokyklą praneš...“
Vaikinas:
“Šakės... Vėl visą vakarą mazgus knis ir filmo neleis žiūrėti...“
Senelė:
“Matai, kas daros, – tuoj ir rūkyti pradės...“
Tėvas:
“Koks jau suaugęs... Gal naują mašiną nupirkti?“
Mama:
“Na, ir kaip ji guli? Berniukui juk nepatogu...“