Studentas akušeris priiminėja gimdymą. Jam pasibaigus, klausia profesoriaus:
- Sakykite, ar aš viską teisingai padariau?
- Taip, kaip pirmam kartui, tai tiesiog puikiai! Tik kitą kartą atminkite: per užpakaliuką reikia plekšnoti kūdikį, o ne jo motiną!!!

Eina mergina po darbo namo per parką. Pribėga gauja banditų, mobilų atima, piniginę iškrato, sumuša, išprievartauja ir numeta pakrūmėj... Po kiek laiko atsipaipaliojus panelė atsikelia, išsitraukia iš kišenės kalendorių ir karštligiškai puola jį vartyti. Staiga sustingsta:
- Ne, nu tai aišku bl**, Marsas Skorpiono ženkle!

- Daktare, o gal į reanimaciją?
- Ligoni, neužsiiminėkit saviveikla! Pasakiau - į morgą, vadinasi, į morgą.

Žmona sako vyrui:
- Brangusis, gal gali užmigdyti vaiką?
- Žinoma, juk tereikia vieno smūgio.

Kalbasi du draugai:
- Žinai, - pasakoja vienas, - vakar susipažinau su tokia fantastiška mergina...
- Ir?
- Mes išgėrėm, ji pakvietė mane į svečius...
- Ir?
- Pas ją svečiuose dar išgėrėm. Žiūriu aš į ją ir matau - ji visa sako "Taip". Jos akys sako "Taip". Jos lūpos šnabžda "Taip". Jos kūnas sako "Taip"...
- Ir?
- Tada parėjo jos vyras ir pasakė "Ne".

- Koks skirtumas tarp blondinės ir uodo?
- Uodas žino, kada nustoti čiulpti...

Vyksta matematikos pamoka didžiausių atsilikėlių klasėje. Pamokos tema - skaičiavimas iki penkių. Praradęs bet kokią viltį nors šiek tiek išmokyti vaikus, mokytojas duoda elementariausią pavyzdį:
- Kas bus, jeigu sudėsime vieną kumpį ir dar vieną kumpį?
Petriukas pakelia ranką.
- Na, Petriuk, sakyk, - su viltim sako mokytojas.
- Subinė, tamsta mokytojau.

Važiuoja jaunuolis vežimu per laukus. Tik staiga griežtas balsas iš krūmų:
- Stot, o tai šausiu.
Sustoja. Balsas:
- Dročyk!
Jaunuolis:
- Ė... Kaip čia taip?
- Dročyk, bo šausiu! - ir paleidžia įspėjamajį šūvį į orą. Jaunuoliui nėr ką daryt - dročyja, nuleidžia.
Balsas:
- Dar dročyk!
- Nebegaliu....
- Dročyk, pasakiau! - ir šūvis, kulka tik šalia ausies bzzzzz...
Jaunuolis pukši, stengiasi, nuleidžia.
Balsas:
- Dar dročyk!
- Na, tikrai nebegaliu...
- Gali, dročyk pasakiau.
Jaunuolis is paskutiniųjų stengiasi... Šiaip ne taip pavyksta pabaigt. Čia iš krūmų išeina diedukas su karabinu, už rankos vedasi skaistaveidę geltonkasę ir sako:
- Štai, dukrele, šis jaunuolis tave pavėžės iki miesto.

Du suvalkiečiai nueina pas gydytoją. Šis klausia:
- Kuo skundžiatės?
Vienas atsako:
- Aš prarijau monetą.
Gydytojas kitam:
- O jūs?
- Ta moneta yra mano.

Senukas klausia gydytojo:
- Daktare, ar aš galėčiau vesti.
- Aišku, kad galit. Dviese smagiau bus.
- O kažin, ar vaikų aš galėčiau turėti?
- Gal ir galit, jei žmona ne per sena. O kiek jums metų?
- Jau septyniasdešimt.
- Na tai dar patarčiau dėl viso pikto ir dublerį turėti.
Po metų jie vėl susitiko.
- Na ir kaip sekasi? Ar vedėte?
- Taip. Ir žmona jau pagimdė.
- Na, o kaip dubleris, - šypsosi daktaras.
- O ką dubleris? Ir ji pagimdė.

Mama klausia Petriuko:
- Kuo tu būsi užaugęs?
- Karininku.
- Bet juk priešai tave gali nušauti!
- Tada būsiu priešu.

Sėdi psichiatras savo kabinete, liūdi - niekas neateina... Pacientų nėra.
Staiga į kabinetą pamažu praverdamas duris keturiom įropoja žmogus, kažką laikantis dantyse, rankose, ir dar kažkas velkasi jam iš paskos...
Psichiatras:
- Oi, ir kas gi čia pas mus atvyko? Turbūt tai gyvatėlė, mažytė gyvatėlė... Šliaužk čia, gyvatėle, šliaužk, gydytojas tau padės.
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- A-a-a, turbūt vėžliukas pas mus į svečius atropojo. Ropok ropok čionai, vėžliuk, į sofą, ir papasakok gydytojui kas tau nutiko...
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- Tai kas gi čia pas mus? Turbūt mažas sliekiukas?!
- Gydytojau, eikit na*ui, aš jums internetą tiesiu!

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau. Žiūri - lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje... Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežy, ežy... Koks tu geras, kai blaivas.

Grupė estų žvalgų patyliukais sėlino link priešo štabo. Aplinkinių kaimų gyventojai dažnai ateidavo pažiūrėti į šį reginį.

- Petriuk, - sako mokytoja, - paaiškink, kaip tau sekėsi spręsti uždavinį.
Petriukas skubiai atsistoja, išsiblaškęs dairosi, varto sąsiuvinį... Pagaliau ima skaityti:
- Nulis, nulis, nulis, kryžiukas, kryžiukas...
- Ei, - kumšteli jį suolo draugas, - čia ne tas lapas! Čia mes "kryžiukus-nuliukus" žaidėme.