Sėdi du žvejai, žuvį gaudo. Staiga vienam kažkas užkibo. Ištraukia, o ten undinė! Žvejys atidžiai apžiūrėjo, tada paėmė ir paleido. Pirmas žvejys pašoka ir klausia:
- Kodėl?
- O kaip? - atsako antras žvejys.

- Jūs vėl vėluojate. Negi nežinote, kada prasideda darbas?
- Ne. Visada, kai ateinu, kitus randu jau dirbančius.

Dailės pamokos metu mokytoja pirmokams uždavė nupiešti savo tėvelius. Vaikučiai noriai kibo į darbą. Mokytoja vaikšto aplink klasę ir apžiūrinėja mokinukų šedevrus, bet eidama pro Petriuką nustemba:
- Kodėl tu savo tėčiui žalius plaukus ant galvos nupiešei?
- Nes neradau plikos spalvos flomasterio!

Mergina sako savo pageidavimą dailininkui:
- Norėčiau savo portreto, kad jis būtų gražus ir panašus į mane.
Dailininkas:
- Gerbiamoji, čia jau turite apsispręsti - ar norite gražaus, ar panašaus į jus?

Išvirė mama košės ir sukvietė šeimyną valgyti. Atėjo vyras ir du vaikai. Ir kaip čia buvus mama labai užsinorėjo meilės. Mama maišo košę šaukštu, mirkčioja tėvui ir sako:
- Aš kažin ko prastai jaučiuosi, nevalgysiu košės, eisiu pagulėti.
Ir nuėjo. Tėvas staigiai sukirto košę ir nubėgo įkandin mamai. Vaikam košė visai nepatiko. Vyresnysis vaikas nuėjo pažiurėti, ką tėvas daro. Kai vaikas išvydo, kas dedasi miegamajame, bėgte atlėkė į virtuvę ir pradėjo kirsti košę. Jaunesnysis klausia:
- Klausyk, ko tu valgai tą košę, juk ji tau visai nepatinka?
- Nepatinka tai nepatinka, o nueik pažiūrėk, ką tėvas daro su tais, kurie košės nevalgo!

Kai Chuckas paperdžia sukyla cunamio bangos.

Mokytoja sako mergaitėms:
- Jei ateis Petriukas į klasę ir nusikeiks, atsistokit ir išeikit.
Ateina Petriukas ir sako:
- Bl*t, šalia mokyklos viešnamį stato.
Mergaitės atsistoja ir bėga pro duris. O Petriukas rėkia:
- Kur jūs, k*rvos, bėgat, dar tik pamatai pastatyti!

Priėmė diedukai jauną porą vienai nakčiai pernakvoti. Paguldė gretimam kambary, bet duris paliko praviras - cekava paklausyt, ką jaunimas veikia. Sugulė diedukas su bobute abudu ir klauso. Girdi šnabždesį:
- Vieną koją pakelk. Nu? Pakėlei? Dabar antrą pakelk. Nu? Tai dabar stumk, stumk... Nu? Ar lenda? Pasisuk šonu. Vo vo vo... Taip taip taip... Atsargiai, neskubėk, neskubėk... Va va... Gerai gerai...
Ryte prabunda diedukai - stalo nebėr.

Kalbasi du draugai. Jonas pasakoja vieną nuotykį su žmona:
- Nu žinai, Petrai, kartą grįžtu namo iš darbo, o žiūriu ant kėdės sėdi žmona su permatomais naktiniais ir sako: "Surišk mane virve ir daryk ką tik nori". Tai aš ją surišau ir išvažiavau žvejot.

Susiginčijo amerikietis, prancūzas ir lietuvis apie tai, kas yra laimė. Amerikietis sako:
- Laimė, kai stovi savo vilos terasoje ant jūros kranto, geri brangų martinį ir stebi tavo prabangioje jachtoje žaidžiančius vaikus.
Prancūzas sako:
- Ne, laimė - tai, kai guli 5 žvaigždučių viešbutyje su dviem gražuolėmis meilužėmis ir žinai, kad namie laukia jauna žmona.
Lietuvis sako:
- Ne, laimė yra, kai savo 3 aukštų name geri brangų šampaną, aplink sukasi tarnai ir tarnaitės, vairuotojas blizgina naujo mersedeso dureles, o staiga prie vilos privažiuoja trys autobusai - pirmame "Aras", antrame - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, trečiame - Valstybinė mokesčių inspekcija, - ir tavęs klausia: "Čia Miško gatvė 18?", o tu atsakai: "Ne, čia Miško gatvė 16".

- Koks pirmas dalykas ateina musei į galvą, kai ji atsitrenkia į važiuojančios mašinos langą?
- Subinė.

Vyksta koncertas. Į sceną išeina dainininkė ir dainuoja. Padainavusi nusilenkia ir ruošiasi išeiti. Staiga pasigirsta balsas iš salės:
- Pakartot, pakartot...
Padainavo dar kartą. Salėje vėl pasigirsta tas pat prašymas.
- Pone, aš pavargau. Kiek aš galiu dainuoti?
- Tol, kol išmoksite.

Užeina vyriškis į parduotuvę ir sako:
– Duokit pelei kilimėlį.
Pardavėjas:
– Jums gal ir šlepečių tarakonams?

- O aš po išgertuvių, ryte, jaučiuosi kaip agurkas.
- Šviežias, stiprus ir pasitempęs?
- Ne. Žalias ir visas paburkęs...

Prancūzija. Keliu važiuoja mašina. Už vairo sėdi pagyvenęs firmos direktorius, o šalia jaunutė sekretorė. Staiga kažkas atsitinka ir mašina sustoja. Direktorius galvoja: „Kaip solidus žmogus aš turėčiau išsikviesti techninę pagalbą, kaip vyras — aš turiu pats pabandyti surasti gedimą.“ Jis išlipa iš automobilio ir palenda po juo.
Jaunutė sekretorė mąsto: „Kaip blondinė aš turiu pasilikti automobilyje, bet kaip sekretorė turiu būti su šefu.“ Ji taip pat išlipa iš automobilio ir palenda po juo.
Čia pasirodo pro šalį einantis policininkas, kuris savo ruoštu svarsto: „Kaip tikras prancūzas aš turėčiau apsimesti, kad nieko nevyksta, bet kaip policininkas aš tiesiog privalau pranešti, kad automobilį jau seniai kažkas nuvarė“.