Pagyvenusi dama klausia vaistinėje:
- Ar jūs baigusi mediciną?
- Taip.
- Ar gerai mokėtės?
- Vien tik gerais pažymiais.
- O baigėte mediciną Vilniuje?
- Taip.
- Ar seniai dirbate?
- Dešimt metų.
- Na, gal ir galiu tada jumis pasitikėti... Duokite man vatos.

- Kalėdų naktį su manim pradeda kalbėti ne tik gyvuliukai, bet ir žmona. Sako: "Albinai, sėsk prie stalo, viską tau atleisiu..."

- Atrodė, kad mums šakės. Pasirodė, kad neatrodė...

Eina žmogus namo, tik staiga girdi:
- Gulk!
Atsigulė. Tiesiai balon.
- Stok!
Atsistojo... Ir taip kelis kartus... Na, galvoja, užteks, reikia pažiūrėti, kas ten. O ten, už gyvatvorės, kaimynas šunį dresiruoja...

- Netikras pas jus Senis Šaltis... Blaivas kažkoks.

- Kas išrado Morzės abėcėlę?
- Atostogaujanti moteris. Gulėjo netoli nudistų paplūdimio, per žiūronus stebėjo vyrus ir komentavo: „du trumpi - vienas ilgas, du ilgi – vienas trumpas“ ir t.t.

Studentas kaime priverstas ieškotis nakvynės. Ateina pas ūkininką ir prašo priglausti. Ūkininkas:
- Matai, ankštai gyvename. Gali pernakvoti pas mano dukrą vienoje lovoje arba įsitaisyti tvarte.
Studentas mąsto: "Turbūt ir duktė to ūkininko baisi, kad su svetimu į lovą guldo. Gal raupsuota kokia..." Nusprendžia nakvoti tvarte. Ryte studentas prausiasi prie šulinio. Prie jo prieina graži mergina ir atneša rankšluostį. Studentas nustebęs klausia:
- Kas tu tokia, gražuole?
Mergina:
- Aš ūkininko duktė. O kas tu?
Studentas:
- O aš asilas. Va, iš to tvarto...

Siunčia tėvai iš kaimo į miestą savo sūnui telegramą: "Atsakyk greičiau, kaip sekėsi egzaminus laikyti".
Sūnus atrašo: "Viskas labai gerai, profesoriai sužavėti ir prašo rudenį pakartoti".

Mergina ir vaikinas vaikšto parke. Su jais prasilenkia solidžiai atrodantis verslininkas. Vaikinas su juo pasisveikina, o draugė jo klausia:
- Tu jį pažįsti?
- Taip. Mes kartu dirbame.
- Kokios jo pareigos?
- Nieko svarbaus. Jis - mano asistentas. Pasirašinėja ant laiškų, kuriuos aš į paštą nešu.

Klasės susitikimas po 20 metų. Užaugęs Petriukas girtas blaškosi po salę ir kabinėjasi prie visų:
- Na ką, žiopliai, nesitikėjot, kad taip iškilsiu? Nesitikėjot, kad tiek pasieksiu?!
Visi nuolankiai linkčioja ir murma:
- Na iš kur mes būtume galėję žinoti, pone Gražuli...

Vakaras, kavinėj sėdi būrelis draugų, gurkšnoja konjaką. Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
- Fu, blakėm smirda...
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj. Pramerkia akis, galva plyšta, burnoj kaip arklių kaimenės stovėta... Žiūri - per sieną blakė ropoja. Pagavo ją, pauostė:
- O, kaip konjaku kvepia...

Ateina alkoholikas pas daktarą ir prašo, kad išgydytų jį:
- Daktarėli, būkit geras, išgydykit mane nuo alkoholizmo.
Daktaras klausia:
- Kiek metų geriat?
- Nu, jau gal 25...
- Oi sunku, sunku bus taip iškart išgydyt. Jums kasdien reiks išgert po 100 gramų ir po mėnesio vėl pas mane ateisit. Tada pažiūrėsim pagal situaciją, kaip jausitės.
Po mėnesio žmogelis vėl pas tą patį daktarą ateina nusitašęs iki ausų, vos paeina, vos neplyšęs. Daktaras pasižiūri į jį ir sako:
- Juk sakiau į dieną tik po 100 gramų, ne daugiau!
- O ką, tu galvoji, kad aš tik pas tave vieną gydausi?

Valstybės tarnautojas rado savo kabinete stebuklingą lempą. Patrina ją ir staiga išlindęs džinas taria:
- Sugalvok tris norus.
- Norėčiau šalto alaus - tuoj pat, - net nesusimastęs ištaria tarnautojas.
Alus staiga atsiranda. Kuo greičiau valstybės tarnautojas sako kitą norą:
- Norėčiau atsidurti negyvenamoje saloje su gražiausia pasaulio moterimi.
Noras išsipildo.
- Va tai bent! - džiaugiasi vyrukas ir užduoda paskutinį norą. - Norėčiau niekada daugiau nebedirbti.
Ir... sugrįžta į savo kabinetą.

Vaikų darželis. Vyksta Naujametinė šventė. Dalyvauja Kalėdų Senelis. Dalijamos dovanėlės.
- Štai ir viskas vaikučiai, dovanėlės baigėsi...
Tai buvo paskutiniai Kalėdų Senelio žodžiai.

Iš pradžių buvo žodis. Chucko žodis.