- Stela, kur tu nukišai arbatą? Niekur jos nerandu.
- O Dieve! Tu niekada nieko nerandi! Arbata vaistinėlėje, dėžutėje nuo kakavos, ant kurios užrašyta: „Druska”.


Amerikietis grįžta po poros metų iš Vietnamo ir randa namuose ką tik gimusį sūnų. Supykęs jis ima tardyti žmoną:
- Kas jo tėvas? Mano bičiulis Džonas?
- Ne.
- Tai gal mano kolega Bilis?
- Ne.
- Tikriausiai, tai mano vaikystės draugas Deividas?
Žmona supykusi atrėžia:
- Ką, tu manai, kad aš neturiu savų pažįstamų!


Susitiko du bičiuliai. Vienas pakvietė kitą šeštadieniui į svečius.
- Negaliu. Šeštadienį Solfertino koncertas.
- Tada ateik sekmadienį.
- Sekmadienį taip pat Solfertino koncertas.
- Tai ką, tu lankai visus jo koncertus?
- Ne, tai vienintelės dienos, kai aš galiu aplankyti jo žmoną.


Vyras, grįžęs iš giminaičio laidotuvių, sako žmonai:
- Pagaliau aš galiu tau prisipažinti, kad tik iš meilės tau aš šitiek metų laikiau tavo nemalonų dėdulę savo namuose.
- Viešpatie! Nejaugi tai buvo ne tavo dėdė!?


Jauna žmona pametė vyrą. Draugas jį guodžia:
- Nesigraužk taip. Praeis keli mėnesiai, viską užmirši, pamilsi kokią jauną, gražią merginą ir apsivesi.
- Keli mėnesiai! O ką aš veiksiu šiandien vakare?


Paryžiuje dama pribėga prie policininko ir, rodydama į iš paskos einantį vyriškį, susijaudinusi sako:
- Prašau jį sulaikyti… Šis ponas mane įžeidė! Pavadino mane… lengvo elgesio moterimi… O po to… Pasiūlė man pinigų. Kokia gėda!
Policininkas griežtai sako vyriškiui:
- Girdėjote, ką sako ponia! Ponia nenori už pinigus!


Žmona, vartydama mokslo žurnalą, klausia vyro:
- Ar tiesa, kad pirmąją kalbančią mašiną išrado Edisonas?
- Ne. Pirmąją kalbančią mašiną išrado ponas Dievas, sutverdamas moterį. O Edisono mašina šiek tiek patobulinta – ją galima išjungti.


Žmona sako vyrui:
- Pjerai, mums reikia tuoj pat grįžti namo. Aš užmiršau išjungti lygintuvą!
- Nereikia.
- Bet kils gaisras!
- Nekils.
- Kodėl?
- Todėl, kad aš užmiršau užsukti čiaupą vonioje.


Našlė ištekėjo antrą kartą. Naujasis vyras nepatenkintas sako:
- Kažkodėl tu taip dažnai giri savo buvusį vyrą.
- Brangusis, kai tu numirsi, aš tą patį kalbėsiu apie tave.


- Kur išvyksti?
- Į povestuvinę kelionę.
- O kurgi tavo jauna žmona?
- Mes ekonomiški: ji pasiliko namie.


Vyras sapne kartoja Monikos vardą. Rytą, paklaustas žmonos, jis atsakė:
- Tai šuo. Mažiukas toks, labai mielas šunelis, kurį Andersonas laiko kontoroje.
Vakare grįžęs namo vyras paklausė:
- Na, kas naujo?
- Beveik nieko. Tik keletą kartų tau skambino Andersono šunelis.