Tėvai augina neįgalią aklą dukterį. Ji labai irzli. Pastoviai tėvams prikaišioja, kad jai mažiau valgyti įdeda. Tėvai neapsikentę nueina pas psichologą pagalbos. Psichologas jiems pataria:
- Išvirkite pilną puodą koldūnų, padėkite ant stalo trilitrinį su grietine, tikrai užteks.
Tėvai grįžę viską padarė kaip liepė psichologas. Mergaitė atsisėdusi apčiupinėja maistą ir sako:
- Oho, kiek koldūnų! Ir grietinės daug! Įsivaizduoju, kiek sau prisikrovėt!…


Simpatiška moteris su dukra deginasi paplūdimyje. Duktė klausia:
- Mamyte, ką vyrai turi glaudėse?
- Pinigines…
- O kodėl vieni turi dideles, o kiti mažas?
- Vieni yra turtingi, kiti - ne tokie turtingi.
Po kurio laiko duktė taria:
- Mama, tas vyras, kuris į tavę žiūri, darosi vis turtingesnis…


Jūreivis po pusės metų plaukiojimo grįžta namo. Apkabina žmoną ir taria:
- Prieik prie lango.
- Kodėl?
- Gerai pasižiūrėk, koks dangus, medžiai, nes dabar visą mėnesį tik lubas matysi.


Prabunda senis po gerų išgertuvių kapinėse – ankstyvas rytas, dar tamsu. Eina per kapines, žiūri, duobkasys duobę kasa. O, galvoja, pagąsdinsiu… Prieina iš nugaros: u u u u…, duobkasys kasa toliau, nekreipia dėmesio. Uhuhuhuhhuuuu… duobkasys – nulis emocijų, kasa toliau. Numojo senis ranka ir eina prie išėjimo. Prie vartelių paveja jį duobkasys, tvoja su kastuvu per makaulę ir taria:
- Po kapines bastykis kiek nori, o už vartelių – kad man nė žingsnio!