2025 m. rugsėjo 7 d. anekdotai

Du politikai vaikšto sostinės gatvėmis. Vienas sako:
- Pažvelk į šias kainas: kelnės - 10 eurų, švarkas - 12, o kostiumas - 19. Štai kaip sėkmingai mūsų valstybė juda į priekį.
- Klausyk, čia juk cheminės valyklos vitrina, - sako kitas.
Blondinę sustabdo policininkas:
- Parodykite vairuotojo pažymėjimą!
- Vakar atėmė, šiandien vėl prašo! - piktinasi ši.
- Bananų turite?
- Ne.
- O citrinų?
- Baigėsi.
- O ko turite?
- Atleiskite, čia vaisių parduotuvė, o ne informacijos biuras.
Ateina pas antrokėlio tėvus mokyklos direktorius. Skambina prie durų. Atidaro mokinukas:
- Mamos nėra namie, tėtis taip pat pasislėpė.
Eina pro rugių lauką dvi blondinės. Mato - lauko gale valtyje sėdi kita blondinė ir irkluoja.
- Matai, kas darosi! Per tokias ir anekdotus apie mus kuria. Jei mokėčiau plaukti, nuplaukčiau ir paauklėčiau tą vėplą.
Vedusio vyro buvo paprašyta atlikti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę. Jis sako:
- Mano stiprybė yra žmona. Mano silpnybė - kaimyno žmona. Galimybė atsiranda, kai kaimynas išvyksta, o grėsmė kyla, kai aš išvykstu.
Pas traumatologą atėjusi poniutė:
- Lipau laiptais ir nukritau. Susimušiau. Skauda.
- Imkite ir šiuo tepalu patepkite vietas, kur kritote ir susimušėte.
Kitą dieną pas daktarą ateina būrys traumuotų ligonių:
- Gydytojau, kažkokia kvaiša ištepė laiptus tepalu...
Mažylis niekaip neužmiega. Prie jo lovos atsisėda tėtis ir ima sekti
pasaką. Po valandėlės nutyla...
- Na, jau užmigo? - klausia mama.
- Tsss... Nepažadink jo, - tyliai taria mažylis.
Žmona pasakoja vyrui:
- Perskaičiau žurnale, kad moterys per dieną pasako šešis kartus daugiau žodžių negu vyrai. Gal dėl to, kad labai dažnai turime kartoti?
- Ką sakei? - perklausia vyras.