Miesto centre jau kelis dešimtmečius stovėjo dvi skulptūros: vyro ir moters veidais į vienas kitą. Vieną dieną nusileido angelas iš dangaus ir tarė jiems:
- Jūs visą šį ilgą laiką buvote pavyzdingos skulptūros, todėl aš jums suteiksiu ypatingą galimybę: įkvėpsiu jums gyvybę trisdešimčiai minučių, per kurias galėsite daryti ką norėsite! - Ir pliaukštelėjęs delnais, angelas atgaivino skulptūras.
Įkvėpti gyvybės, vyras ir moteris iš pradžių susinepatogino vienas prieš kitą, bet paskui metėsi į krūmus, iš kurių vėliau pasigirdo kikenimas, krykštavimas ir šakų traškesys. Po penkiolikos minučių abi skulptūros išlindo iš krūmų patenkintos ir išsišiepusios iki ausų.
- Jūs turite dar penkiolika minučių. - valiūkiškai mirktelėjęs tarė angelas.
Dar labiau išsišiepdama moteriškoji skulptūra tarė vyriškajai:
- Puiku! Tiktai dabar tu laikysi balandį, o aš šiksiu jam ant galvos!

Teisėjas teisiamajam:
- Kaip jūs išprievartavote nukentėjusiąją?
- Ačiū, neblogai...

- Girdėjai? Mūsų name gyvenantis profesorius Petras - p*derastas.
- Vo geras. Ir ko tik nesužinai apie žmones... Pusę metų kartu miegam, bet nežinojau, kad jis profesorius!

Paskaita psichologijos fakultete:
- Šiandien tirsime tris žmogaus emocijas: nuostabą, susierzinimą ir sužvėrėjimą.
Dėstytojas paima telefoną ir surenka atsitiktinį numerį:
- Alio. Laba diena, pakvieskite prašau Igną.
- Jūs apsirikote, čia toks negyvena.
Padėjęs ragelį patenkintas dėstytojas:
- Tai buvo pirmoji stadija. Žiūrėkite toliau...
Vėl surenka tą patį numerį:
- Alio. Sakykite, o Ignas dar negrįžo?
- Aš jums jau sakiau, kad čia toks negyvena! (susierzinęs balsas)
Dėstytojas dar labiau patenkintas:
- O dabar paskutinė stadija.
Vėl renka tą patį numerį:
- Alio. Klausykite, kai ateis Ignas, perduokite jam...
Pertraukia šaukimas:
- Kiek kartų galiu sakyti... Aš tą jūsų Igną...
Dėstytojas triumfuodamas deda ragelį.
Tada prie jo prieina studentas ir sako:
- Jūs pamiršote dar vieną stadiją.
Pats surenka tą patį numerį:
- Alio. Laba diena. Jus trukdo Ignas. Man niekas neskambino?

Kaimynas klausia kaimyno:
- Ką veiki namie?
- Muses gaudau, - atsako šis. - Tik ką užmušiau penkias: dvi vyriškos ir tris moteriškos giminės.
- Iš kurgi tai žinai?
- Dvi sėdėjo ant degtinės butelio, o trys - ant veidrodžio.

- Sako, kad genialumas - tai savotiška liga.
- Galite nesijaudinti. Jūs atrodote visiškai sveikas.

Į degalinę kraupiai barškėdama įlekia mokomoji mašina. Už vairo sėdi moteris. Prie jos prieina tarnautojas:
- Ponia, jei pilsite degalus, reiktų išjungti variklį...
- Aš jau išjungiau.
- Bet aš girdžiu, kad variklis dirba?
- Čia ne variklis. Čia instruktorius dreba!

Įsilaužė vagis į vieną butą. Eina pro šeimininko lovą. Jis pabunda, pažvelgia į vagį.
– Kas tu?
– Vagis.
– Ko čia atėjai?
– Pinigų.
– Jeigu ką rasi, tai ir man duok.

Kalbasi plikas ir ryžas.
Vienas sako:
- Tau blogai, tau Dievas plaukų nedavė.
Kitas sako:
- Davė, bet buvo ryži, tai ir neėmiau.

Žmona priveda girtą grįžusį vyrą prie lango ir, rodydama į šalia esantį degtinės fabriką, aiškina:
- Pažiūrėk, koks jis didelis! Tu vis tiek jo neaplenksi, jis visada pagamins degtinės daugiau, nei tu išgeri!
Vyras jai atsako:
- Tačiau aš bent jau priversiu jį dirbti dieną naktį!

Lėktuvui skrendant virš debesų, pagrindinis pilotas sako antrajam:
- Pakartosi konjako?
- Negaliu, oro uoste palikau savo automobilį.

Du kartus įkirpęs klientui į ausį kirpėjas bando sušvelninti padėtį ir užmegsti pokalbį:
- Atleiskite, o jūs pas mus anksčiau nesilankėte?
- Ne, ranką man per karą nutraukė...

- Sakykite, o šito kebabo mėsa prieš tai lojo ar miaukė? - šmaikštauja klientas.
- Ne, gerbiamasai, prieš tai ji uždavinėjo visokius kvailus klausimus!

Teisme skyrybų byla.
- Kodėl jūs skiriatės su žmona? - klausia teisėjas.
- Ji man netiko...
Uošvė iš salės:
- Cha, tik pamanykit, visiems tiko, o jam netiko!

Petriukas eilinį kartą prasikalsta, mokytoja jį nuveda pas direktorių.
Sėdi Petriukas ir direktorius klausia:
- Petriuk, rūkai?
- Taip.
- O ką rūkai?
- Nu ponas direktoriau, pačias pigiausias: "Prima", "Klaipėda".
Direktorius iš stalčiaus išsitraukia "Malborro" ir sako petriukui:
- Rūkyk.
Abu užsirūko ir direktorius toliau tardo:
- Petriuk, geri?
- Na taip.
- O ką geri?
- Nu pigiausius "Upytę", "Skrydį"
Direktorius išsitraukia brangų brendį, įpila Petriukui, sau - sėdi abu geria, o direktorius toliau tardo:
- Ir su merginom fiti miti užsiemi?
- Na taip.
- Iš kur imi?
- Ai, nu iš stoties, pigiausias.
Direktorius paskambina sekretorei, ji ateina. Direktorius ir sako:
- Prašom aptarnaut Petriuką, pagal aukščiausią lygį.
Grįžta Petriukas, užsirūko "Malborro" ir sako direktoriui:
- Neblogai čia įsikūrėt, ponas direktoriau.
- Tai va, Petriuk, kad visa tai turėt, reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!