Kariniame komisariate:
- Aš negaliu eiti į armiją!
- Kodėl?
- Dėl savo įsitikinimų!
- Dėl kokių dar savo įsitikinimų?
- Aš įsitikinęs, kad armijoje man nepatiks!

Moteris stovi prieš veidrodį ir skundžiasi vyrui:
- Atrodau baisiai. Bent tu man kokį komplimentą pasakyk!
- Tavo regėjimas puikus!

Vakaras. Šeima sėdi prie stalo, vakarieniauja. Staiga sūnus klausia:
- Mama, kas yra minetas?
Mama "šiuolaikiška", žino, kad su vaikais reikia šnekėti apie viską, šviesti juos lytiškai, ir sako:
- Minetas, sūnau, tai kada vyrišką lytinį organą imi į burną...
Tėvas, visas susinervinęs, griebia šaukštą ir terkš bobai į kaktą:
- Ne imi, o duodi bl**. Taigi sūnų augini...

Važiuoju autobusu, reikėtų pinigus perduoti bilietui. Šalia stovi vyriškis. Bet kaip į jį kreiptis: Jūs ar Tu? Mąstau logiškai. Šis autobusas - ekspresas. Kadangi jis neišlipo prieš tai buvusioje stotelėje, vadinasi važiuoja į mano rajoną. Be to, važiuoja su gėlėmis, vadinasi, pas moterį. Gėlės gražios, vadinasi, pas gražią moterį. Mano rajone tik dvi gražios moterys - mano meilužė ir mano žmona. Pas mano meilužę važiuoti negali, nes aš pats ten važiuoju. Vadinasi, važiuoja pas mano žmoną. Mano žmona turi du meilužius - Petrą ir Vasią. Petras dabar komandiruotėje.
- Vasia, perduok pinigus už bilietą!
Vyriškis apstulbęs:
- O iš kur tu mane pažįsti?!

Mergina atėjo į sakyklą ir sako:
- Atleisk, dvasiškasis tėve, kad nusidėjau.
Kunigas:
- Ką padarei, dukra?
Mergina:
- Aš buvau išpuikusi: dukart į dieną pažiūriu į veidrodį ir pasakau sau, kad esu labai graži.
Kunigas pasisuko, kurį laiką žiūrėjo į merginą ir tarė:
- Mano dukra, turiu tau gerų žinių. Tai nėra nuodėmė... Tai paprasčiausiai klaida.

Žydų šeima krauna pyragėlius į krepšelį Raudonkepuraitei:
- Dabar klausyk: kai ateisi pas močiutę, ji greičiausiai pradės tau virkauti, kad žiema jau artėja, kad stogas prakiuro, kad gyvuliai nešerti tris dienas ir, kad iš viso tu, anūkėle, neįsivaizduoji, kaip sunku senam žmogui vienam gyventi. Bet tu tvirtai laikykis savo: su kopūstais - po tris, su mėsa keturis penkiasdešimt.

Per geografijos pamoką:
- Petriuk, papasakok man, kur yra Zanzibaras?
- Tamsta mokytoja... Žinau visus miesto barus, tačiau apie tokį nieko negirdėjau...

- Petrai, atsiprašau, kad tave trukdom skambučiu per tavo atostogas... Klausyk, mums staigiai reikia kai ką pakeisti serveryje, gal galėtum pasakyti administratoriaus vartotojo slaptažodį?
- Kaip jūs mane visi užknisot.
- Na atsiprašau, ką padarysi, labai reikia.
- Ne, čia slaptažodis toks. Lotyniškom raidėm, be tarpų...

Dukrytė klausia mamos:
– Mama, į ką aš esu panaši?
– Tu panaši į močiutę.
– O tu į ka esi panaši?
– O aš – į savo senelę.
– O senelė į ką yra panaši?
– Senelė yra panaši į prosenelę.
– Mama, ką mes visos kaip matrioškos vienodos?

Ateina pas Petrą kaimynas. Petras sako:
- Aš šiandien savo uošvienę užmušiau.
- O tai kur lavoną padėjai? - klausia kaimynas.
- Va ten už tvarto. Einam parodysiu.
Nueina už tvarto. Uošvienė guli ant pilvo, užpilta žemėm, o užpakalis paliktas plikas. Kaimynas klausia:
- Tai kam tu tą užpakalį pliką palikai?
- Tai kad labai patogu dviratį pasistatyti.

Latvijos pajūryje ilsisi lietuvių šeimyna. Netoliese taip pat įsikūrusi latvių šeima. Pas lietuvius mažas berniukas, o pas latvius maža mergaitė. Abu maži dar, todėl žaidžia nuogi. Latvių mergaitė pribėga, ilgai nužiūrinėja berniuką ir galvoja: "Tai štai koks skirtumas tarp lietuvių ir latvių..."

- Mama, daugiau į tą mokyklą nebeisiu!
- Kodėl sūnau?
- Aštuntokai mane nustūmė nuo laiptų, o septintokės apžnaibė.
- Bet sūnau, tu negali neiti... Visų pirma, tau jau keturiasdešimt, o visų antra - tu mokyklos direktorius!

- Siaubas, kaip karšta jūsų kontoroje! Gal atidarykite ką nors...
- Gera mintis! Alaus ar konjako?

Vyras skambina telefonu:
- Alio, ar tai jūsų skelbimas, kad padėsite atsikratyti bet kokių problemų?
- Taip, mūsų. Kokios jūsų problemos?
- Matote, aš knarkiu, o žmona dėl to nervinasi.
- O ko norėsite atsikratyti - knarkimo ar žmonos?

Eina brakonierius palei ežero krantą, ant pečių dvi 10 kilogramines, dar gyvas, lydekas neša. Staiga iš krūmų iššoka inspektorius:
- Aha! Pakliuvai su įkalčiais!!!
- Nepatikėsit, bet aš tas lydekas nuo vaikystės pažįstu ir auginu.
- Kaip tai?
- Nusipirkau kadaise ikrų indelį, atidarau, o ten 2 mailiai spurda. Įleidau į stiklinę - atsigavo. Ir pradėjau aš juos auginti, maitinti. Paaugo - perkėliau į trilitrinį, po to į kubilą, dar vėliau - į vonią. O kai vonioje nebetilpo, paleidau į ežerą. Prieidavau prie kranto, sušvilpdavau - atplaukdavo.
- Negali būti....
- Jei netiki, galiu parodyti. Va, paleisiu, švilptelsiu ir jos atplauks.
- Nu rodyk...
Brakonierius paleido lydekas, o tos išsyk ir nėrė gilyn. Stovi, rūko...
Inspektorius:
- Tai švilpk.
- O kam?
- Kad lydekas pašauktum.
- Kokias lydekas?