Sūnus klausia savo vienišos mamos:
- Mama, o kas mano tėtis?
- Senis Šaltis! - piktai atsako mama.
- Kaip tai? - stebisi vaikas.
- Atėjo naktį, paliko dovanėlę ir daugiau jo niekas nematė...

Ligoninė. Seselė užsuka į paliegusio, sulysusio seneliuko palatą. Žiuri - lova tuščia, o senukas ramiai guli ant lubų!
Sesutė kad pradės žviegti ir žegnotis, o seneliukas sunkiai praplėšia lūpas ir lėtai sako:
- Greičiau bėkit ir pasakykit, kad tą naują dulkių siurblį antrame aukšte išjungtų...

Petriukas ateina į dovanų parduotuvę:
- Norėčiau metalinės saldumynų dėžutės savo mamai.
- Kokios norėtum? - teiraujasi pardavėjas.
- Bet kokios. Svarbiausia, kad tyliai darinėtųsi dėžutės dangtelis!

- Atidarykite, policija!
- O tai kokio velnio jūs ten užsidarėte?!

Karosas pasakoja kitam karosui:
- Žinai, tu gal ir nepatikėsi, bet tas žvejys, nuo kurio meškerės vakar nutrūkau, svėrė mažiausiai 90 kg...

- Brangioji, apsisprendžiau - metu gerti.
- Kaip? Kodėl? O kas mane tada vadins gražuole?

Eina Petriukas gatve, žiūri nuliovas mersas stovi. Niaukti langai. Prieina, pabarškina į langą. Bzzzz... nusileidžia, o ten mafijozas, skusta galva. Petriukas sako:
- Sveiki, aš – Petriukas. Po 15 minučių aš pro čia eisiu su panele, gal galite su manimi pasisveikinti?
- Nu, Petriuk, nėra problemų, galiu...
Nu po 15 minučių Petriukas eina pro tą pačią vietą, privažiuoja tas pats mersas. Bzzz... langas nusileidžia. Išlenda tas pats mafijozas ir sako:
- Zdarov, Petriuk, kur eini?
- Dusk, gaidy, kada skolą?

Naujasis rusas perka butą.
- Ar tylus kvartalas?
- Taip. Štai, kad ir buvęs šio buto šeimininkas. Jį nušovė, o niekas negirdėjo.

Sėdi Jonukas su Onute ant upės kranto. Vakaras. Abu susiglaudę. Onutė klausia:
- Jonuk, apie ką galvoji?
- Tai kad... Apie tą patį ką ir tu.
- Eik jau, eik, kiaule...

- Viskas aišku, - sako gydytojas, susipažinęs su ligos istorija, - jums kleptomanija.
- O kas tai yra, - nusigąsta ligonis.
- Tai yra nenumaldomas potraukis vogti, - paaiškina gydytojas.
- Tai ką man dabar daryti?
- Iš pradžių atiduokite mano laikrodį.

Eina du girti bachūrai iš baro namo, o prieš juos eina moteris su dideliais pirkinių krepšiais. Vienas sako:
- Evka, žėk, tankas eina!
Moteris išgirdo ir užpykus su vienu krepšiu tam bachūrui na per snukį.
Kitas sako:
- Žėk, dar ir karinis!

- Brangusis, aš panaši į idealią moterį?
- Oi, tu kažkas daugiau, nei ideali moteris!
- Ir kiek gi daugiau?
- Na, kokiais 60 kilogramų.

- Girdėjau, kad su Antanu išsiskyrei?
- Taip...
- O tai dėl ko?
- O tu ar galėtum gyvent su žmogum, kuris rūko, geria, keikiasi, snargliojasi, perdžia ir su kirviu lėkioja?
- Ne!
- Nu ir Antanas negalėjo...

Skambutis į duris. Jas atidaro mergina.
- Laba diena. Aš jūsų kaimynas, - prisistato už durų stovintis vyriškis.
- Iš viršaus ar apačios?
- Ką, taip iš karto, be ceremonijų???

Išplaukė kartą trys draugai laivu. Staiga juos užklupo audra ir sudaužė laivelį... Išmetė vargšelius į negyvenamą salą. Gyveno jie metus, antrus, trečius... O po dešimt metų pagavo auksinę žuvelę. Ši ir sako:
– Išpildysiu po du jūsų norus.
– Aš noriu puokštės gėlių ir sugrįžti pas žmoną, – ištarė pirmasis.
Antras sako:
– Aš noriu butelio šampano ir sugrįžti pas merginą.
Šiedu iškeliavo, o trečias pagalvojo ir sako:
– Man dėžę degtinės ir sugrąžink draugus atgal.